„Kino pavasario“ finansų vadovė Odeta Morkūnienė.

Žalia siena (Green Border, rež. Agnieszka Holland)

MEISTRAI
Klastingi pelkėti miškai tarp Lenkijos ir Baltarusijos sienos, dar vadinami žaliąja siena, pabėgėliams tampa ne slenksčiu į geresnį rytojų, o siaubo ir šiuolaikinės tragedijos vieta. Lenkų kino meistrė Agnieszka Holland kalba kiekvienam mūsų itin jautria ir universalia tema – apie žmogiškumą. Sunku žiūrėti be gumulo gerklėje, bet privaloma.

Creatura (Creatura, rež. Elena Martín)

KONKURSAS
Gyvas, saugus filmas, tyrinėjantis moters seksualumą. Trisdešimt penkerių Milos kūnas siunčia signalus – niežėjimą, agresyvų bėrimą. Tai kyla iš jos susijaudinimo. Ieškoma ryšio tarp užgniaužtų troškimų ir kaltės, gėdos jausmo. Labai žemiška vaizdų bei garsų paletė – kūnas ir gamta, čiurlenimas ir aimanos, jūros vanduo ir Milos oda, pomėgis kandžiotis ir uolos. Instinktai ir potraukiai filme skleidžiasi natūraliai, be baimės ar moralų. Tai išlaisvina. Esame seksualios būtybės, creatura.

Gervuogių skonis (Blackbird Blackbird Blackberry, rež. Elene Naveriani)

PANORAMA
Iš visų vasaros uogų, gervuogės sunoksta vėliausiai. Etero, 48-erių moteris, gyvenanti mažame Sakartvelo kaimelyje, niekada nenorėjo vyro. Laisvę, kaip ir desertus, ji brangina labai aistringai. Tačiau po vieno lemtingo įvykio, Etero ryžtingai sugundo į jos parduotuvę užsukusį prekių išvežiotoją. Atsidūrusi kryžkelėje, ji priversta atpažinti tikrąjį laimės kelią – įsimylėti ar grįžti į vienumą? Ak, mano Etero – ji išgyvena pavydėtiną pasiutusį moterišką triumfą ir žydėjimą.

How to Have Sex (How to Have Sex, rež. Molly Manning Walker)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Trys šešiolikmetės po egzaminų išvyksta į pirmą savo suaugusiųjų kelionę. Lūkesčiai tik du: iš širdies pasilinksminti ir prarasti nekaltybę. Filmas, prasidėjęs kaip siautulingas vakarėlis, permąsto tarpusavio palaikymo, draugystės svarbą. Sutikimas išryškinamas kaip būtinas santykių elementas. Ar visos mano seksualinės patirtys buvo su sutikimu? Ar tikrai pakanka tik formalaus, garsiai ištarto sutikimo, nors kūnas transliuoja priešingai? Moters režisierės žvilgsnis krypsta ne į nuogą kūną, o į pagrindinės herojės kūno kalbą, veido išraiškas. Tai įtikina, tai – paveiku.

Labirintai (Passages, rež. Ira Sachs)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Man patinka trikampiai, o ypač – meilės trikampiai. Šiame filme jis nestandartinis ir sudėtingas – populiarus kino kūrėjas Tomas užmezga aistringą romaną su jauna mergina Agata, taip sutrikdydamas, rodos, tvirtą santuoką su vyru Martinu. Tomas elgiasi impulsyviai, nenuosekliai, yra neapsisprendęs ir besiblaškantis, jis dirgina, erzina iki tos akimirkos, kol supranti, kad filmas ir apie mus – juk patys sau esame labiau klausimai nei atsakymai. Audringa kelionė pasaulyje, kuriame ištikimybės samprata nuolat keičiasi.