„Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas.

Metai buvo sunkūs (A Difficult Year, rež. Éric Toledano, Olivier Nakache)

PANORAMA
„Metai buvo sunkūs“ – naujas vieno visų laikų populiariausio „Kino pavasario“ filmo „Neliečiamieji“ režisierių darbas. Tai nuotaikinga prancūziška komedija apie du bičus Alberto ir Bruno, kurie yra įklimpę į skolas. Šie du personažai turi kai ką bendro – nesuvaldomą norą pirkti jiems nereikalingus daiktus. O norėdami išbristi iš skolų liūno, jie įsitraukia į klimato aktyvistų bendruomenę, iš kurios bando pasipelnyti ir taip išspręsti savo problemas. Šį filmą rekomenduočiau žiūrovams, kurie ieško lengvo ir nuotaikingo turinio. 

Visi mes svetimi (All of Us Strangers, rež. Andrew Haigh)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Tai yra šių metų atradimas ir asmeniškai pats geriausias programos filmas. „Visi mes svetimi“ – filmas apie meilę, prisiminimus, apie baimę būti vienam. Apie tai, kas tikra ir kas, galbūt, ne. Kuriama atmosfera ir jausmu primena praėjusių metų festivalio hitą „Po saulės“. Abiejuose filmuose nuostabiai savo darbą ir pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Paul Mescal, abu juos sieja prisiminimų linija. Po filmo kviečiu pabandyti atsakyti į klausimą, kas visgi yra tikra, o kas – ne?

Kryčio anatomija (Anatomy of a Fall, rež. Justine Triet)

MEISTRAI
Vienareikšmiškai vienas svarbiausių ir stipriausių šių metų „Kino pavasario“ filmų, nominuotas net penkiems „Oskarams“, laimėjęs pagrindinį Kanų kino festivalio prizą, o kituose apdovanojimuose susižėręs beveik šimtą laimėjimų ir dar beveik du šimtus nominacijų. „Kryčio anatomija“ – tai psichologinė drama, kurioje krytis analizuojamas įvairiomis prasmėmis: žmogaus krytis, santykių krytis, kūrybinis krytis, vaiko ir mamos santykių krytis. Filme pagrindinį vaidmenį atlieka nuostabi aktorė Sandra Huller, kurią galėsite išvysti ir kitame „Kino pavasario“ filme „Interesų zona“. 

Trumpas konkursas: Lietuviškos premjeros

Festivalyje labai rekomenduoju apsilankyti trumpametražių filmų seansuose ir pamatyti, ką geriausio pastaraisiais metais sukūrė Lietuvos trumpo kino kūrėjai. Kviečiu atvykti į premjerą, kuri vyks kovo 22 d. Ir susitikti su pačiais kūrėjais bei aktoriais. Vieno seanso metu bus rodomas net septynių filmų rinkinys: Igno Meilūno filmas „Kanopos ir pačiūžos“, Luko Kacinausko „Laimingų naujų!“, Ievos Šakalytės „SPA“, Martyno Norvaišo „Aš pirkau“, Birutės Kapustinskaitės „Nominantai“, Mato Vildžiaus „4°C“ ir Eglės Davidavičės „Ta, kuri žino“.

Interesų zona (The Zone of Interest, rež. Jonathan Glazer)

MEISTRAI
Tokie filmai yra sukuriami kartą per dešimtmetį. Jonathano Glazerio drama „Interesų zona“ – praėjusių metų kino šedevras. Visi esame matę ne vieną filmą apie Aušvico tragediją, tačiau šis yra kitoks. Čia nepamatysite jokių kraupių vaizdų, smurto ar to, kas vyksta stovykloje – filme pamatysite tik grožį, nerealią estetiką ir atmosferą. Tai istorija apie tikrą Aušvico koncentracijos stovyklos komendantą bei jo šeimą. Apie jų kasdienį gyvenimą, kuriamus prabangius ir išpuoselėtus namus, už kuriuos juosiančios  tvoros stovi koncentracijos stovykla. Visa, kas lieka už stovyklos sienos, režisierius palieka įsivaizduoti mums patiems. „Interesų zona“ nominuota net penkiems „Oskarams“. Tai yra svarbiausias metų filmas, kurį privaloma pamatyti. 

Įpėdinis (The Successor, rež. Xavier Legrand)

PANORAMA
Režisierius Xavier’as Legrand „Kino pavasaryje“ jau yra pristatęs filmą „Sūnaus globa“, kuris tapo žiūrovų favoritu. Iš pirmų „Įpėdinio“ kadrų gali susidaryti įspūdis, jog tai stilinga drama apie jauną ir garsų drabužių dizainerį, mados pasaulio užkulisius. Tačiau filmas pasakoja apie trisdešimtmetį Eliją, kuris tapo garsių Paryžiaus mados namų kūrybos vadovu. Naujajame savo vaidmenyje jis patiria daug streso, kuris sukelia ūmius krūtinės skausmus. Staiga Eliją pasiekia žinia, kad jis turės sustoti ir atsitraukti nuo visų darbų, ir vykti į gimtąjį miestą Kanadoje, kur privalės organizuoti savo tėvo laidotuves. Grįžęs namo Elijas supranta, kad paveldėjo kai ką daugiau nei tik silpną tėvo širdį. Filmą rekomenduoju tiems žiūrovams, kurie kine mėgaujasi įtemptais siužetais. 

Blogis (ne)egzistuoja (Evil Does Not Exist, rež. Ryûsuke Hamaguchi)

MEISTRAI
Tai filmas, kuriam dėl jo vizualumo, estetikos bei sukūrimo istorijos suteikėme sceną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur jį ir rekomenduoju žiūrėti. „Blogis (ne)egzistuoja“ – „Oskaru“ už filmą „Drive My Car“ apdovanoto režisieriaus Ryûsuke Hamaguchi naujas darbas. Pirmiausia gimė šio filmo muzika, tik vėliau režisierius nusprendė sukurti filmą, todėl jis kupinas geros muzikos, atpalaiduojančių gamtos vaizdų ir energijos. Rekomenduju nepraleisti – tikrai nenusivilsite šiuo nuostabiu kino kūriniu iš Japonijos.