„Oslas, rugpjūčio 31-oji“ – ko gero, skaudžiausia Joachimo Triero „Oslo trilogijos“ dalis. Vengdamas pigių filmų apie priklausomybes klišių, režisierius sutelkia dėmesį į psichologines gijimo pasekmes – gėdą, nuobodulį ir šiurpinantį prarasto laiko svorį. Trieras preciziškai fiksuoja šviesą kavinės lange ar tolimą vakarėlio garsą, lyg pats miestas būtų gedintis veikėjas. Tai šiuolaikinio skandinaviško kino šedevras – intelektualus ir emociškai triuškinantis.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)