„Fotografijos (ir kinematografijos) santykis su mirtimi kine atspindėtas daugybę kartų. Užfiksuoti žmogų iš dalies reiškia jį nužudyti – uždaryti į rėmą, nebeleisti atvaizdui kisti, susiaurinti asmenybę. Fiksuoti reiškia smurtauti. Triero filmas bando įsisprausti į galvas tų, kurie įvairiausiais būdais bėga į laisvę arba nuo jos. Kaip svarbu jiems atrasti save – nors kartu nieko nėra baisiau. Juosta, kurioje kažkoks didysis sprendimas ir visa ko atsakymas lieka už kadro.“ (Programos sudarytojas Vladas Rožėnas)