Kauno koordinatorė Kotryna Lingienė

2000 metrų iki Andrijivkos (2000 Meters to Andriivka, rež. Mstyslav Chernov)

KONKURSAS
O jei karas tęsis iki mūsų dienų pabaigos? Atsakymo nesitikėdamas filmo pabaigoje klausia Mstyslav Chernov. Jo kūrinys – dokumentika, nufilmuota žiauriomis sąlygomis, skrupulingai suverta į išpažintį primenantį scenarijų. Autorius už paveikius pasakojimus iš karo draskomų žemių ne kartą įvertintas svarbiausiais tarptautiniais apdovanojimais. Visgi jokie prizai neatpirks jaunų karių gyvybių, gestančių žiūrovo akyse. Bandau išplėsti režisieriaus klausimą – kaip įmanomas toks paradoksas, jog tik sekinančio karo akivaizdoje, sekinant nuovargiui ir motyvuojant įsiūčiui, atsiveria tikrasis bekompromisis žmogus?

Nėra tokio žvėries (No beast. So fierce., rež. Burhan Qurbani)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Net jei kalbėjimas eilėmis – ne jūsų žanras, šis epas, kuriame viduramžių siaubūnas Ričardas III tampa pogrindiniame Berlyne siaučiančia arabų kilmės lesbiete Rashida, gali sužavėti. Tai nepatogus, vizualiai tirštas, detalėmis kerintis pamąstymas apie tai, kodėl pažemintojo kova už save ir tiesą gali virsti egoistiška pramoga, o ši – pavojinga obsesija ir naikinančia jėga. Patiks, jei patiko to paties afganų kilmės režisieriaus Burhan Qurban karantininis šedevras „Berlynas. Aleksandro aikštė“.

Prisikėlimas (Resurrection, rež. Bi Gan)

MEISTRAI
Sapnai – asmeninė teritorija, privilegija, geidžiamas tyrimų objektas ir… tai, ką išmainytum mainais į amžiną gyvenimą. Skamba painiai? Bi Gan kūrinys – būtent toks. Tai – magiškojo realizmo kupina juosta, kuriai tiktų ir mokslinės fantastikos etiketė. Nors čia nėra skraidančių lėkščių, paperka ilgi klaidžiojančia kamera fiksuojami daugiaplaniai kadrai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka minkšta migla, hieroglifai ir sapniškas neonas. Jei jau visai asmeniškai, man šis filmas pasėjo mintį apie nuolatinį savęs perkūrimą, ieškant vis naujų būdų pažinti pasaulį ir save.

Kairiarankė (Left-handed girl, rež. Tsou Shih-Ching)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS, PAGAMINTA TAIVANE
Subtili ir švelni, nors nė kiek nenuobodi taivanietiška drama apie atsakomybę, kurią turime bendraudami su jaunesniais ir mažiau patyrusiais už save. Tai – filmas apie tylų mokymąsi gyventi – su visomis to pasekmėmis. Azijos kinui būdinga pauzių estetika įsupa ir kviečia neteisti – nei visuomenės akyse nusidėjusių mergaičių, nei jų šeimos narių, XXI a. visuomenėje vis dar gyvenančių pagal senamadiškas taisykles.

Renuaras (Renoir, rež. Chie Hayakawa)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
90-ųjų Japonijos estetika alsuojantis filmas-meditacija apie ryšį ir atsakomybę, apie artimo ilgesį ir jo trūkumo pasekmes. Jausmas suvokus, kad pasaulis liūdnesnis, nei įsivaizdavai, išties pragaištingas. Čia paslapties įspūdis, sustiprintas vizualiai ir kamerai tarsi slapčia stebint mizanscenas, pasako daugiau nei bet koks tiesioginis pamokymas. Dedikuoju visiems tėvams, kurie viešumoje rėkia ant savo vaikų.

Barrio Triste (Barrio Triste, rež. Stillz)

LOST, LOST, LOST
Ar ir jūs pasiilgote filmų, kuriuose tempą diktuoja muzikos ritmas, kamera virpa smarkiau nei herojų širdys, o pabirų kadrų keliama emocija gerokai viršija scenarijaus pagrįstumą ir kitus nuobodžius kriterijus? Galų gale, ar jūs pasiilgote Pietų Amerikos? Jei taip, kriskite į kėdę, smarkiai atsiloškite, lengvai prasižerkite ir dabar pat atsidarykite mėgstamo gėrimo skardinę. Ktššššš. Sveiki atvykę į Medeliną. Jei reikia daugiau argumentų, filmą prodiusavo legendinis Harmony Korine, režisavo Bad Bunny klipų autorius Stillz, garso takelio autorė – venesuelietė Arca.