Programos sudarytojas Karolis Žukas

Universali kalba (Universal language, rež. Matthew Rankin)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Filmas „Universali kalba“ peržengia mus skiriančias sienas ir jungia skirtingas kultūras, primindamas, kad net ir tada, kai trūksta žodžių, žmogaus dvasia randa būdą užmegzti ryšį. Režisierius Matthew Rankinas, įkvėptas meilės iranietiškam kinui, pasitelkdamas unikalų vizualinį stilių ir savitą humorą sukūrė vilties kupiną filmą, kuris giliai rezonuoja mūsų vis labiau susiskaldžiusiame pasaulyje. Ši žmogiškojo ryšio grožį aukštinanti komedija skirta visiems tikintiems empatijos galia.

Balandį (April, rež. Dea Kulumbegashvili)

KONKURSAS
Meistriškai pasitelkdama ilgus kadrus ir atmosferinį garso dizainą Dea Kulumbegašvili sukuria apčiuopiamą įtampos ir nerimo jausmą, o kadruočių kompozicijų galėtų pavydėti kiekvienas siaubo kino kūrėjas. Radikaliomis formomis režisierė vaizduoja modernumo iliuziją – tariamai pažangi medicinos sistema priešpriešinama konservatyvios visuomenės išankstiniam nusistatymui, prietarams ir vyrų siekiui kontroliuoti moters kūną. „Balandį“ – tai klampi meditacija apie seksualumą, socialinį spaudimą ir moterų kovą už teisę spręsti pačioms.

Derlius (Harvest, rež. Athina Rachel Tsangari)

PANORAMA
Kultinė graikų režisierė Athina Rachel Tsangari, kuri filmuose „Atenbergas“ ir „Ševaljė“ dekonstravo žmonių elgesį uždarose bendruomenėse, filme „Derlius“ nukreipia žvilgsnį į naują aplinką – nuošalų viduramžių Anglijos kaimą. Tiek savo dvasia, tiek estetika filmas primena aštunto dešimtmečio Šiaurės Amerikos ir Rytų Europos kiną ir tam laikotarpiui būdingą laisvumą bei psichodelinės kultūros įtaką. Nufilmuotas saulės nutviekstuose Škotijos peizažuose naudojant 16 mm juostą ir tik natūralią šviesą „Derlius“ yra ir intelektualus, ir daugialypis. Čia ir žmogaus santykio su žeme atspindys, ir alegorija, kalbanti apie šiuolaikinę visuomenę… Arba tiesiog istorija apie ramų kaimelį, patiriantį artėjančios modernybės pasekmes

Brutalistas (The Brutalist, rež. Brady Corbet)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
„Brutalistas“ – tai fimas, kurį privalu žiūrėti kino teatre. Vizualiai stulbinantis ir emociškai paveikus epas nagrinėja imigrantų patirtį pokario Amerikoje. Adrienas Brody sukūrė galingą, Holokaustą išgyvenusio architekto László Tótho portretą. Puikūs ir kiti aktoriai –  Guy Pierce’as ir Felicity Jones. Ne veltui visa trijulė nominuota „Oskarams“. „VistaVision“ kino juosta, kuri paskutinį kartą buvo naudota prieš 60 metų, ir didingas garso takelis sukuria užburiančią atmosferą. Jei manėte, kad tokių filmų kaip „Kartą Amerikoje“, „Krikštatėvis“ ir „Fickaraldas“ niekas nebekuria, klydote, nes dabar turime „Brutalistą“. Filmo trukmė 3 val. 30 min., bet per ilga čia tik pertrauka viduryje filmo.

Viet ir Nam (Viet and Nam, rež. Trương Minh Quý)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Prieš pat premjerą Kanuose Vietnamo kino departamentas uždraudė „Viet ir Nam“ dėl tamsaus šalies vaizdavimo. Nors filmas pasakoja apie konkrečią vietovę ir jos istoriją, jo daugiaprasmiškumas ir poetiškumas visų pirma paverčia jį emocine, jusline patirtimi. Čia įsimylėjėliai mainosi kūno išskyromis ir tampa vienu. „Viet ir Nam“ apdovanoja už kantrybę, panašiai kaip aukso paieškos – tikrasis grožis ir gylis atsiskleidžia pamažu, atsijojant  vieną prasmės sluoksnį po kito. Tai tarsi kinematografinis brangakmenis, pasislėpęs tarp juodų anglių ir laukiantis, kol bus atrastas.

Pagauni? XX (DIG! XX, rež. Ondi Timoner)

GARSO!
„Pagauni? XX“ – tai pasivažinėjimas rokenrolo kalneliais, kur susiduria ego, svajonės ir niekada nesibaigianti muzika. Šis atviras ir be užuolankų susuktas dokumentinis filmas pasakoja apie grupių „The Dandy Warhols“ ir „The Brian Jonestown Massacre“ konkurenciją, atskleisdamas nesuvaldomas ambicijas, meiles ir obsesijas, areštus ir grasinimus mirtimi, pakilimus ir nuopolius ir už viso to stovinčias neįtikėtinas asmenybes. Su intymia prieiga ir žudančiu garso takeliu „Pagauni? XX“ yra būtinas filmas muzikos mylėtojams ir visiems, kurie kada nors išdrįso siekti svajonės, kad ir koks vingiuotas ir nenuspėjamas būtų kelias. „Pagauni? XX“ yra dvidešimtmečio proga prailginta originalaus filmo versija, primenanti kodėl originalas tapo kultiniu ir kodėl daugiau kartais yra geriau.

Košmariška naktis (MadS, rež. David Moreau)

VIDURNAKČIO KLYKSMAI
Pasiruoškite juslių atakai! „Košmariška naktis“ – tai krauju persunktas karštligiškas sapnas, nufilmuotas vienu nepertraukiamu kadru. Režisierius David’as Moreau nesidrovi kraujo, pateikdamas šiurpų ir atvirą smurto protrūkį, kuris neleis jums atitraukti akių nuo ekrano. „Košmariška naktis“ yra daugiau nei kruvinos scenos – tai stilingas ir haliucinogeninis pasinerimas į chaosą, kurį užkuria narkotikų sukelta paranoja ir, rodos, apčiuopiamas siaubo jausmas. Iki pat pabaigos klausite savęs, kas tai: viruso protrūkis, neaiškių narkotikų sukelta haliucinacija ar tiesiog iš proto einančio pasaulio iliustracija. Tai geriausias paskutinių metų ekstremalaus prancūzų  kino pavyzdys – laukinis pasivažinėjimas, kuris paliks jus be amo.

Grand Theft Hamlet (Grand Theft Hamlet, rež. Pinny Grylls, Sam Crane)

9 SALĖ
„Grand Theft Hamlet“ – tai stebėtinai gilus ir linksmas Šekspyro dramos ir virtualaus chaoso susidūrimas. Šis drąsus dokumentinis filmas stačia galva meta jus į chaotišką žaidimo „Grand Theft Auto“ pasaulį, kuriame grupė aktorių, įstrigusių karantine, stato virtualų „Hamleto“ spektaklį, nepaisydami kulkų krušos ir sprogstančių automobilių. Tai meilės laiškas teatrui ir liudijimas apie ilgalaikę meno galią, net ir susidūrus su egzistencine baime ir virtualiais gangsteriais. „Grand Theft Hamlet“ yra būtinas visiems geimeriams, teatro entuziastams ar tiesiog vertinantiems velniškai geras istorijas.