„Kino pavasario“ programos skyriaus koordinatorė Benita Paplauskaitė.

Interesų zona (The Zone of Interest, rež. Jonathan Glazer)

MEISTRAI
Tokio priėjimo prie holokausto temos kine dar neteko matyti. Jau nuo pat pirmo kadro režisieriaus Jonathano Glazerio meistrystė mane įsiurbė į ekraną ir nepaleido nė akimirkai. Vienareikšmiškai vienas svarbiausių šių metų filmų, kalbantis apie praeitį per itin šiems laikams aktualią prizmę. Sėdėdama kino teatro kėdėje kėliau sau milijonus klausimų apie tai, kas yra blogis ir kaip jį atpažinti, apie žmogiškumą, abejingumą kitų, esančių visai šalia, skausmui. Filme nebus atvirų smurto scenų, nematysite, kas vyksta už Aušvico koncentracijos stovyklos sienos, bet holokausto žiaurumą pajusite tarsi į nugarą jums kvėpuojantį žvėrį ir išgyvensite per garsus. 

Kaupikai (Hoard, rež. Luna Carmoon)

KONKURSAS
Filmas „Kaupikai“ – mano asmeninis šių metų atradimas, kurį norisi rekomenduoti kiekvienam, mėgstančiam drąsų ir provokatyvų kiną. Režisierė iš Pietų Londono Luna Carmoon debiutuoja su itin asmeniška ir atvira ilgo metro istorija, kurią rašė tarsi savižudybės laišką. Ryškus, kartkartėmis užhipnotizuojantis, filmas pakvies pasvarstyti: kokių traumų ir emocinio bagažo kaupikai esate jūs? „Kaupikai“ jums arba labai patiks, arba visiškai ne, bet tikrai neliksite jam abejingi. O jei, kaip ir aš, norėsite jį be paliovos rekomenduoti kitiems, pagaukite mane bėgančią iš vienos kino salės į kitą ir pasikalbėkime.

Žalia siena (Green Border, rež. Agnieszka Holland)

MEISTRAI
Visiems kartoju, kad po šio filmo išėjau kitu žmogumi ir norėčiau, kad jį pamatytų kiekvienas. Lenkų kino meistrės Agnieszkos Holland „Žalia siena“ primena apie dvi kertines vertybes – empatiją ir žmogiškumą, kuriomis, deja, vadovautis pavyksta ne kiekvienam. Jautriai papasakojama istorija apie Lenkijos pabėgėlių krizę tokia tikra ir artima, kad kartais pasimirš, jog žiūrite ne dokumentinį, o vaidybinį filmą. „Žalia siena“ man padėjo naujai įvertinti kino galią kalbėti, o bėgant titrams supratau, kad išverkiau visas ašaras. 

Femme (Femme, rež. Sam H. Freeman, Ng Choon Ping)

PANORAMA
Pirmuoju ilgo metro debiutu režisierių Sam H. Freeman ir Ng Choon Ping duetas pakvies patyrinėti keršto temos kompleksiškumą erotiniame queer neo-noir trileryje „Femme“. Drag karalienę Džiulsą užpuola homofobų gauja, kurios priešakyje – savo homoseksualumą slepiantis Prestonas. Įtempta ir nuolat kintanti galios kova tarp aukos ir agresoriaus neleis nei sekundei atsikvėpti. Žiūrėdama filmą, iki pat paskutinės scenos sėdėjau tarsi ant adatų, nežinodama, kokios pabaigos tikėtis. Neabejotinai mano mėgstamiausias šių metų festivalio trileris, kurį drąsiai rekomenduoju kiekvienam, kine ieškančiam aštresnių pojūčių. 

Meilės ragana (The Love Witch, rež. Anna Biller)

VIDURNAKČIO KLYKSMAI
Taro kortos, nuodai, kerai, erotika – „Meilės ragana“ užburs jau pačiais pirmaisiais savo kadrais. Nors sukurtas 2016 m., filmas visiškai nesiskiria nuo 60-70–ųjų siaubo filmų, kurių režisūroje dominavo vyrų žvilgsnis. Tuo tarpu čia režisierė Anna Biller žaismingai naudoja ir kartu pamina šių filmų klišes. „Meilės ragana“ – feministiškas, mistiškas, magiškas, šmaikštus, o kartais šiurpus. Jis tikrai palies kiekvieną, kuris nors kartą buvo įsimylėjęs ar svajojo apie tikrą meilę. Rekomenduoju nepraleisti, jei norisi šiek tiek lengvesnio turinio su žiupsneliu burtų ir erotikos.