„Apie tai būtinai pakalbėsime po paskutinio oro pavojaus signalo“ – tai utopinė neoninių spalvų pokario miesto vizija, kurioje žmonija, vykdydama rekultivavimo programą, siekia harmonijos išvien su gamta. Filme peržengiama binarinė kultūros ir gamtos priešprieša – čia įsivaizduojama visuomenė, kurioje individualūs tikslai derinami su kitų – žmonių, medžių, upių ar grybų – gerove. Vaizdinga kinematografinė kelionė pasakoja apie pokario laikmečio pasipriešinimą, kultūrinius pokyčius ir ekologinius iššūkius, tyrinėjant nuo pasenusių eksploatacijos mechanizmų išsilaisvinusį pasaulį. Pagrindinės siužetinės linijos vaizdus papildo du mažesni ekranai, kviečiantys į vizualines ekskursijas po artimos ir tolimos ateities miškus.