Jau šią savaitę, gegužės 17-ąją, Lietuvos kino teatruose pasirodysiančiame lietuvių režisierės Linos Lyte Plioplytės filme „Mėnesinės“ žiniomis ir patirtimis apie menstruacijas atvirai ir įdomiai dalijasi medikės, sportininkės, kino žvaigždės, žurnalistės, aktyvistės, tiesiog moterys ir ne tik jos. Savo įspūdžiais apie filmą ir tebesklandančiais mitais apie menstruacijas sutiko pasidalinti gydytoja, moterų sveikatos aktyvistė Rugilė Kančaitė.

„Filmas gražiai pereina per visus moters gyvenimo etapus nuo vaikystės iki menopauzės bei parodo visokiausias patirtis ir net problemas. Jis labai lengvai žiūrisi ir yra moksliškai tikslus, viskas pasakojama aiškiai ir teisingai. Filmą siūlyčiau pažiūrėti visiems – nuo mergaičių ir berniukų iki vyrų ir moterų. Jis lengvai suprantamas, mielas, prasmingas ir vertingas visoms amžiaus grupėmis“, – rekomenduoja gydytoja R. Kančaitė, švietimu ir kova su dezinformacija apie moters sveikatą taip pat užsiimanti „Instagram“ paskyroje „waptales“.

Pasak jos, filmas gali tapti papildomu patraukliu įrankiu pasisemti žinių – ir tai aktualu ne vien paaugliams. „Mėnesinėse“ apie menstruacijas pasakojama nuo pradžios iki pabaigos, atskleidžiama požiūrio į jas istorija, kalbama apie mokslą ir paslaptis. Be įprastų seansų kino teatruose, specialios šio filmo peržiūros bus rengiamos moksleiviams (daugiau informacijos).

Mitai apie ryklius, želė ir mėnulį

Filme „Mėnesinės“ kalbinamos merginos dalinasi neįtikėtinais mitais – mėnesinių kraujas gali privilioti ryklius ar meškas, o įdėjus jį į spagečių padažą, tai padės suvilioti trokštamą vyrą. Gydytoja Rugilė Kančaitė juokiasi užklausta, ar Lietuvoje tebėra panašių mitų.

„Šiais laikais apie ryklius girdėti mažiau, bet mitų, deja, dar vis daug. Pavyzdžiui, kad didelis kiekis vitamino C arba ibuprofeno gali atitolinti arba sustabdyti mėnesines. Tai visiškai netiesa, nežaiskite su didžiuliais vaistų ir net vitaminų kiekiais. Dar esu girdėjusi apie neįtikėtiną priemonę pristabdyti jau prasidėjusias mėnesines – neva vandenyje ištirpinus želatiną ir ją išgėrus, organizmas ją pasisavins, sutirštins kraują ir kurį laiką per mėnesines nekraujuosite. Patikinu – ne, tai nesuveiks.“

Taip pat pasitaiko, kad moterys įvairiai mėgina intepretuoti mėnesinių kraujo spalvą. „Esu girdėjusi pamąstymų, kad tamsus kraujas reiškia, jog moteris mylisi su netinkamu partneriu ir šitaip „detoksikuojasi“ gimda. Tai netiesa, tamsus kraujas dažniausiai yra paprasčiausiai lytiniuose takuose jau kiek pabuvęs ir oksidavęsis kraujas“, – pasakoja R. Kančaitė.

Gydytoja taip pat šypsosi girdėdama pasvarstymus, kad daug laiko drauge leidžiančių moterų ciklai sinchronizuojasi, o įtakos turi net mėnulis. „Praleidžiant daugiau laiko su grupele moterų, tikėtina, anksčiau ar vėliau išsikalbėsite, kad štai, mėnesinės prasidėjo. Ir jei bendraujate su, pavyzdžiui, penkiomis moterimis, yra tikimybė, kad mėnesinės sutaps – juk to mėnesio nėra tiek daug. Mėnulis taip pat nesureguliuos menstruacijų – tai yra individualus laikrodis, priklausantis nuo smegenų ir kiaušidžių sąveikos.“

Kalbant rimčiau

Kalbant apie didesnę įtaką sveikatai darančias netiesas, gydytoja pasakoja, kad vienas populiariausių mitų – per mėnesines neįmanoma pastoti. „Pastoti galima, nes mėnesinės trunka kurį laiką – kraujuojama ir 5, ir 7 dienas. Kai vyksta ovuliacija, kiaušialąstė gyvena 48 val., o spermatozoidai lytiniuose takuose gali gyventi iki 5 parų. Tad jei lytiniai santykiai vyksta 6 mėnesinių dieną, spermatozoidas gali ir ciklo vidurio sulaukti. Dar žmonės galvoja, kad per mėnesines negalima užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Priešingai – kai kurių tyrimų duomenimis, rizika gali būti dar didesnė“, – pasakoja gydytoja.

R. Kančaitė taip pat sako susidurianti su mitais apie tamponus. „Kartais manoma, kad tamponas sulaiko kraujo išbėgimą iš makšties, todėl kraujas grįžta ir sukelia endometriozę. Netiesa, iš tiesų jis kraują tiesiog sugeria. Taip pat nerimaujama dėl mergystės plėvės – neva lytinių santykių neturėjusios merginos negali naudoti tamponų. Tai susiję su toksišku požiūriu, kad mergystės plėvę privalome saugoti, nes ji parodo kažkokį statusą. Iš tiesų gyvenimo eigoje ji vienaip ar kitaip tamposi ir taip, tamponas gali ją patempti, labai retai – net įplėšti, tačiau nekaltybė ar garbė nuo plėvelės nepriklauso. Itin retai, tačiau dalis mergaičių net gimsta be jos.“

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) taip pat apipintas mitais – vieni galvoja, kad jis neišvengiamas visoms vaisingo amžiaus moterims, kiti, priešingai, sako, kad tai – „išsidirbinėjimas“ ir išsisukinėjimas. „Iš tiesų PMS kamuoja ne visas, įvairių šaltinių duomenimis, jis pasireiškia 47-70 proc. moterų. Ir išties PMS kartais gali būti ne juokas – apie 2-10 proc. menstruojančių moterų pasireiškia priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS). Tai yra toks sunkus PMS ir tokia prasta bei depresyvi nuotaika prieš mėnesines, kad net ženkliai padidėja savižudybės rizika.“

Daug mitų ir nežinios tebelydi ir endometriozę. „Jai įtakos neturi nei tamponai, nei svorių kilnojimas, nei nėštumo nutraukimas – tenka raminti moteris, kad endometriozės atsiradimui įtaką turi genetika, o ne šie veiksniai“, – sako gydytoja.

Apie filmą „Mėnesinės“

Klausimų ir mitų – daugybė, o atsakymų į juos galima atrasti filme „Mėnesinės“. Gyvename XXI a., tačiau ar pakankamai žinome apie menstruacijas? Žiūrint naująją režisierės (puikiai pažįstamos po filmo „Amžinai stilingos“) dokumentiką tikrai paaiškės, kad dar vis žinome per mažai. Filmas apie ciklą, kurio kartais nekenčiame, o kartais garbiname – patraukliai ir šmaikščiai tai išsiaiškinti svarbu ne vien jaunoms, savo ciklą tik pradedančioms moterims.

Lietuvoje šį filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“, filmo edukacinius seansus remia JAV ambasada ir Vilniaus miesto savivaldybė.

„Mėnesinės“ gegužės 17 d. pasirodys kino teatrų repertuaruose, o mokyklos kviečiamos registruotis į specialius seansus moksleiviams.