„Kino pavasario“ programos sudarytojas Karolis Žukas

Interesų zona (The Zone of Interest, rež. Jonathan Glazer)

MEISTRAI
Režisierius Jonathanas Glazeris filmus kuria retai ir be galo preciziškai. „Interesų zona“ atveria žiūrovui šiurpinančią Aušvico realybę, bet visai ne taip, kaip tikėtumėtės. Stebėsime ramų stovyklos komendanto ir jo žmonos gyvenimą su gražiausiais sodais ir apdarais. Nei vienos smurtinės scenos, tik nerimą keliantis idiliškas šeimos gyvenimas ir kylantis klausimas: kaip galima taip ramiai gyventi tokių žiaurumų apsuptyje? Nuostabus garso dizainas ir kompozitorės Mica Levi garso takelis. Pasiruoškite lėtai besiskleidžiančiai istorijai, kuri ilgai nepaleis ir po seanso.

Geltonajame šilkverpio kokone (Inside the Yellow Cocoon Shell, rež. Phạm Thiên An)

9 SALĖ
Savamokslis Vietnamo režisierius Phạm Thiên An kviečia į ramią ir svajingą kelionę. Kupinas įspūdingų Vietnamo vaizdų, meistriškai apgalvotu tempu filmas tyrinėja gilius žmogaus egzistencijos, sielvarto, tikėjimo ir mirties klausimus, kurie pagrindinį herojų aplanko po įvykusios tragedijos. Šis užburiantis debiutas yra sudėtinga, tačiau prasminga meditacija, apdovanosianti tuos, kurie kantriai pasiners į lėtą jo ritmą. Šis filmas gali išprovokuoti sapnus ar net haliucinacijas.

Avarija (Crash, rež. David Cronenberg)

VIDURNAKČIO KLYKSMAI
Body horror’o meistro Davido Cronenbergo šedevras „Avarija“ per premjerą Kanuose buvo sutiktas kontraversiškai – filmo peržiūrą lydėjo žiūrovų švilpimai ir ūbavimai, o žiuri prezidentas Francis Ford Coppola atsisakė režisieriui įteikti specialųjį prizą. Tai erotinis trileris apie tai, kaip pats erotiškumas paverčiamas preke, o įvairiausių pojūčių ir vaizdų persisotinusią visuomenę sujaudinti gali tik aštrūs pojūčiai – avarijos grėsmė ir sulamdyti kūnai. Cronenbergas taip meistriškai interpretavo novelę, jog jos autorius J. G. Ballardas pripažino, kad filmas pranoko knygą.

Delinkventai (The Delinquents, rež. Rodrigo Moreno)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Nuobodžioje kasdienybėje paskendęs banko tarnautojas Moranas nusprendžia apvogti savo darbovietę ir į savo planą įvelia kolegą Romaną. Tamsiai komiška drama nukelia žiūrovus toliau už tipiško apiplėšimo filmų naratyvo ribų ir žongliruoja įvairiais žanrais – nuo filmo apie kalėjimą iki komedijos apie bičiulystę. O kai tik pamanote, kad istorija nusistovėjo, truktelna jums iš po kojų kilimą ir perkelia į visiškai kitą erdvę. Neabejotinai vienas ambicingiausių festivalio filmų.

Žmogus juodumoje (Man in Black, rež. Wang Bing)

9 SALĖ
Vieno svarbiausių šiuolaikinių kinų kompozitoriaus Wang Xilin nuogas kūnas atsiveria kaip politinių kovų žemėlapis. Prisimindamas valdžios vykdytus persekiojimus, įkalinimus ir kankinimus, kompozitorius tarp istorijų įterpia kūrinių ištraukas, kurios yra komunistinės Kinijos siaubo liudijimas. Wang Xilin, kuriam dabar aštuoniasdešimt šeši, prisimena, kaip jo paties ir kitų žmonių išgyvenimai kultūros revoliucijos įkarštyje, paskatino kolektyvinę traumą perkelti į muziką. Tai filmas–performansas apie žmonių stiprybę ir neįtikėtiną meno galią.

Baronas Frankenšteinas (Flesh for Frankenstein, rež. Paul Morrissey)

VIDURNAKČIO KLYKSMAI
Kruvina, erotiška ir ciniška socialinė satyra „Baronas Frankenšteinas“ yra viena originaliausių ir transgresyviausių klasikinio Merės Šeli romano interpretacijų. Jus pakerės paklaikiusio kultinio aktoriaus Udo Kiero akys, queer kultūros ikona Joe Dallesandro ir smaragdinis kraujo raudonis. Po išleidimo į kino teatrus filmas tuoj pat tapo vidurnakčio seansų hitu. Visai neseniai juosta buvo naujai atkurta iš pirminio negatyvo, tad filmą žiūrėsime taip, kaip jis originaliai ir buvo sukurtas – 3D formatu.

Žalia siena (Green Border, rež. Agnieszka Holland)

MEISTRAI
Lenkijos valdžia filmą mėgino cenzūruoti, o režisierė sulaukė grasinimų. Filmas nukelia mus į Lenkijos–Baltarusijos pasienyje vykstančią tragediją. Čia persipina skirtingose pusėse atsidūrę žmonės – pabėgėliai, pareigūnai, aktyvistai ir pasienio gyventojai. Brutaliai nuoširdus pasakojimas drąsiai atskleidžia ne tik įtampas, bet ir žmogaus gerumą sudėtingose situacijose. Čia šalti spaudos pranešimai virsta drama, kuri sužadins empatiją ir Humaniškumą.

Žemiškos eilės (Terrestrial Verses, rež. Ali Asgari, Alireza Khatami)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Kaip sukurti filmą apie visuomenę, kenčiančią nuo priespaudos, kai dėl totalitarinio režimo neįmanoma pavadinti savo vaiko Deividu, o vairuojančios moterys negali nusiimti hidžabo? „Žemiškos eilės“ tą atlieka minimalistinėmis priemonėmis, kurios filmui suteikia savitą stilių. Statiškose vinjetėse atsiskleidžia režimo absurdiškumas ir nuostabūs Irano žmonės, neprarandantys humoro jausmo represijų akivaizdoje. Šis filmas – tai maištas prieš tironiją.

Princas (A Prince, rež. Pierre Creton)

9 SALĖ
Neįtikėtinas queer filmas apie jauną gerontofilišką sodininką ir du jo pagyvenusius mokytojus. Naudodamas kiekvieno veikėjo perspektyvos fragmentus, Cretonas konstruoja pagrindinio veikėjo besiformuojančio seksualumo tyrimą, kuris perteikia ne tik fizinius, bet ir psichologinius seksualumo virsmus. Sodininkystė persipina su erotika, peniai virsta mitinėmis būtybėmis, vyrai kaukia kaip šunys. Lėtas, bauginantis, poetiškas ir netelpantis į jokias kategorijas.