„Kino pavasario“ prodiuseris Giedrius Petkevičius.

Žalia siena (Green Border, rež. Agnieszka Holland)

MEISTRAI
Šis filmas atveria akis, yra be galo jautrus, tikras ir, neabejoju, nepaliksiantis abejingų. Pažiūrėjus „Žalią sieną“ neišvengiamai kyla klausimai apie žmogiškumą – ne tik asmeninėje erdvėje, bet ir visuomenėje, kurioje gyvename. Filmas dar stebina tuo, kad nors kalba labai aktualia ir sunkia tema, jis nė kiek neapsunkina. Tai yra vienareikšmiškai šių metų „Kino pavasario“ must-watch, po kurio viduje sujuda.

Kaupikai (Hoard, rež. Luna Carmoon)

KONKURSAS
Filmas „Kaupikai“ – tikrai ne visiems. Bet man, dideliam britų kino gerbėjui, jis yra fantastiškas. Geniali ir abejonių nekelianti vaidyba, meistriškas scenarijus sukuria tokį filmo pasaulį, kuris įtraukia nuo pirmųjų kadrų ir nepalieka ilgam. Šis filmas tikrai yra tas, su kuriuo atėjęs į kiną, i š e i n i.

Ryuichi Sakamoto | OPUSAS (Ryuichi Sakamoto | Opus, rež. Neo Sora)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Tai filmas–koncertas, kuris mane supažindino su japonų kompozitoriumi Ryuichi Sakamoto, nors jo kūrybą, pasirodo, esu girdėjęs ne viename filme. „Ryuichi Sakamoto | OPUSAS“ yra toks intymus, jog dažnai atrodo, kad sėdi ne kino salėje, o šalia kompozitoriaus, jauti jo jaudulį ir kūno virpesius, kvėpavimą. Kitaip sakant, įtrauki save į programą.

Labirintai (Passages, rež. Ira Sachs)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Šis filmas yra šių metų festivalio „Call Me By Your Name“. Jame tiek daug meilės, jog ji lipa per kraštus ir veda veikėjus jausmų labirintais. Kažkam pasirodys, kad meilės filme per daug, kažkam – per mažai, ir tikrai bus tokių, kuriems atrodys, kad ji ne tokia, kokios reikia. Filmas priverčia permąstyti ištikimybės sampratą, asmenines vertybes ir ribas. Todėl drąsiai galiu sakyti, kad čia yra tas festivalio filmas, po kurio nebevaidini.

Interesų zona (The Zone of Interest, rež. Jonathan Glazer)

MEISTRAI
Ši juosta man yra kino meistriškumo viršūnė. Apie blogį, kurio nematai, bet jauti. Įtampą, kurios nėra, bet yra. Tai ne tik filmas apie holokaustą, kurio nepalyginsi su jokiu kitu filmu apie holokaustą, bet ir filmas apie blogį, kurį galime sutikti visur. Blogį, kuris jaučiasi esąs gėris. Blogį, kurį kažkas supranta kaip gėrį, jį aukština ir švenčia. „Interesų zona“ yra įspėjimas būti budriems, priminimas, kad pasaulyje yra tiek pat šviesos, kiek ir šešėlio. Po šio filmo seanso, pažadu, jausitės kaip po seanso.