KINO PAVASARIO direktorius Algirdas Ramaška

30-tasis „Kino pavasaris“. Proga tikrai neeilinė, tad ir ruošėmės šiai šventei ne vienerius metus. Be proto didžiuojuosi komanda, kurių ambicijoms neprilygo net mano svajonės. Programa šiemet kaip niekad ypatinga – ne tik geriausi nauji šių metų filmai, bet ir nemažai visų laikų geriausiųjų, kurių daugelį lydės ir gyvai atliekama muzika, ir specialūs renginiai, ir susitikimai bei pokalbiai su aukščiausio kalibro kino kūrėjais. Kovo 7–9 dienomis jūsų laukia šventiniai renginiai naujoje erdvėje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o vėliau – festivalio seansai visoje Lietuvoje, kurių šiemet net 1700. Stengiamės, kad visi rastų sau patogų laiką ir galėtume sutalpinti visus norinčiuosius. Gimtadienis mūsų, bet dovanas dovanosime jums. Taip kad belieka tik susiplanuoti atostogas nuo visų reikalų ir pasinerti į patirtis, kurias atsiminsite visą gyvenimą. Labai jūsų visų lauksiu.

Potvynis (Flow, rež. Gints Zilbalodis)

KONKURSAS, PAAUGAU VIENĄ FILMĄ
Jubiliejinio festivalio atidarymo filmas. Netradicinis sprendimas, kuriuo didžiuojasi visa komanda. Neįtikėtinos sėkmės visame pasaulyje sulaukęs braliukų latvių animacinis filmas, kuris triumfavo ne tik „Auksiniuose gaubliuose“, bet ir buvo nominuotas dviems „Oskarams“. Šiuo metu jis karaliauja viso pasaulio kino teatrų topuose. Juodą kačiuką įsimyli visi: ir maži, ir dideli, nes tai filmas visiems, net jei neturite vaikų ir animacija jūsų iki šiol nedomino. Ne veltui „IMDB“ platformoje įvertintas 8 (27 tūkst. balsų).

Akiplėša (Toxic, rež. Saulė Bliuvaitė)

KONKURSAS, LIETUVIŠKŲ FILMŲ PREMJEROS
Lietuvos naujosios kartos super talentingos režisierės Saulės Bliuvaitės sukurtas filmas, kuris beje paremtas asmeninėmis jos pačios patirtimis, pavergė viso pasaulio festivalių ir jų žiūrovų širdis. Pagaliau atėjo metas ir Lietuvai jį pamatyti. Jis toks tikroviškas ir įtaigus bei tuo pačiu universalus, kad negali jam likti abejingas. Apie paaugles ir jų pasaulį, jų svajones, apie kūno sampratą ir maištą bei vidinę sumaištį, apie tikslus ir svajones bei kainą norint ją pasiekti. Šis filmas turi būti privalomas pamatyti 13-16 metų jaunuoliams, jų tėvams ir mokytojams.

Armandas (Armand, rež. Halfdan Ullmann Tøndel)

KONKURSAS
Skandinaviškas šių metų perlas, kuris, mano manymu, bus nr. 1 tapti geriausiu festivalio filmu. Tai filmas apie mus, suaugusiuosius, apie mūsų kompleksinį požiūrį į vaikus ir apie tiesą, kuri pasimeta kažkur tarp mūsų ego, nuoskaudų ir manipuliacijų. Už šį debiutą režisierius Kanuose pelnė prestižinį „Auksinės kameros“ apdovanojimą, o pagrindinė aktorė Renate Reinsve, puikiai pažįstama iš filmo „Blogiausias žmogus pasaulyje“, už kurį buvo apdovanota Kanuose kaip geriausia aktorė. „Armandas“ patiks, jeigu patiko tokie filmai kaip „Sūnus“, „Kryčio anatomija“, „Pasikalbėkime apie Keviną“, ar „Sūnaus globa“.

Fanfaros (The Marching Band, rež. Emmanuel Courcol)

PANORAMA
Prancūziškos komedijos kasmet karaliauja festivalio žiūrovų topuose, tad labai džiaugiuosi, kad ir šiemet turime lengvą, šviesią, bet tuo pačiu ir prasmingą komediją. Jums puikiai pažįstamo režisieriaus Emmanuel’io Courcol’io paskutinis filmas „Triumfas“ tapo festivalio bestseleriu, tad net neabejoju, kad ir šis taps širdžių čempionu. Tiesiog įsijunkite pasižiūrėti filmo treilerį ir pasimatysime kine.

Laukinės širdys (A New Kind of Wilderness, rež. Silje Evensmo Jacobsen)

TEN, KUR AUGA MEDŽIAI
Šiame beprotiškame pasaulyje vis daugiau ir daugiau žmonių atsigręžia į gamtą bei bando atrasti ar atstatyti prarastą ryšį. Jeigu ir jūs to ieškote – šis filmas jums. Tikra vienos norvegų šeimos istorija, kurie nusprendė gyventi gamtoje ir ten auginti vaikus, atsiriboti nuo socialinių ir visuomenės normų, auginti savo maistą, savo vaikus mokyti namuose, per patirtis gamtoje. Skamba kaip svajonių idilė.  Bet ar tai apskritai įmanoma? Kokios pasekmės? O kas jeigu? Pažadu, bus daug minčių, apmąstymų ir neišsemiamų temų pokalbiams.

Vermilijas (Vermiglio, rež. Maura Delperco)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Labai tiksliai jį apibūdino mano kolegė Benita: jausmas lyg skaitytum knygą, labai gerą romaną. Šį įtaigų filmą režisierė sukūrė labai skrupulingai užrašiusi ir atkūrusi savo močiutės prisiminimus, istoriją, kuri nutiko baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Kiekviena detalė yra apgalvota, tikra ir autentiška, o Italijos Alpių vaizdai didžiajame ekrane užgniaužia kvapą. Ar pamenate nuostabų filmą „Aštuoni kalnai“? Tuomet žinote, ko galite tikėtis…

Tylieji (The Quiet Ones, rež. Frederik Louis Haviid)

PANORAMA
2008 m. Danijoje buvo įvykdytas didžiausias šalies istorijoje banko apiplėšimas. Filmas sukurtas remiantis tikrais faktais ir pačių organizatorių liudijimais apie genialiai suplanuotą ir įvykdytą nusikaltimą. Žiūrint filmą jis tiek įtraukia, kad pamiršti kvėpuoti. Ne taip dažnai „Kino pavasaryje“ pamatysite veiksmo filmą, tad jeigu pavargsite nuo dramų ar nesate lėtų filmų gerbėjas, šis filmas yra jums.

Kneecap (Kneecap, rež. Rich Peppiatt)

GARSO!
Tiesiog tobulas filmas penktadienio ar šeštadienio vakarui. Belfastas, maištas, balaklava, pasipriešinimas, muzika, hip hopas, alkoholis ir narkotikai, sprogstanti energija – viskas šiame filme tiesiog sudera į tobulą chaoso harmoniją, kuriai išskirtinio žavesio suteikia ir autentiška airių kalba. Savo vaibu primena seną gerą „Traukinių žymėjimą“ , kurį norisi žiūrėti dar ir dar kartą. Kino teatre tai bus kosmosas.

Žvaigždės pranašauja (Wishing on A Star, rež. Peter Kerekes)

KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Italijoje gyvena būrėja, kuri turi savo sukurtą, numerologijos bei dangaus kūnais pagrįstą sistemą, galinčią pakeisti jūsų gyvenimus arba padėti gauti iš gyvenimo tai, apie ką svajojate. Tai tikras dokumentinis filmas ir man galva neišneša, kaip kūrėjai sugebėjo įtikinti kad leistų filmuoti ne tik ją, bet ir jos klientus, jų istorijas. Visa komanda pamačiusi filmą užsimanė pas ją išsiburti, tad darome viską, kad ji atvyktų pas mus. Pamatę filmą, tikiu ir jūs būsit tarp tų norinčių…

Žokėjus (Kill the Jockey, rež. Luis Ortega)

PANORAMA
Kažkada festivalyje rodėme šio režisieriaus nuostabų filmą „Angelas“, todėl kažko panašaus tikėjausi ir iš jo naujojo filmo. Bet tai ką pamačiau – nunešė stogą. Tokio nurauto filmo ne tai kad nesitikėjau, bet ir nepamenu apskritai kada paskutinį kartą mačiau. Tai jeigu norite pamatyt kažką, kas jus nustebins, šis filmas yra būtent jums. Festivalis juk ir yra apie tai, kad atrastume kažką naujo.