„Filmas „Du prokurorai“ pasižymi šaltu žvilgsniu – kamera čia veikia kaip objektyvus stebėtojas, fiksuojantis ne tik veidus, bet ir pačią erdvės architektūrą, gniuždančią žmogų. Sergejus Loznica savo herojų neteisia tiesmukai: jis leidžia matyti, kaip sistema lėtai siurbia jų sielas, palikdama tik funkcijas ir uniformas, ir kelia klausimą – ar įmanoma išlikti teisingam neteisingoje sistemoje? Tai filmas apie žmogiškumo eroziją.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)