Žiema, 1942-ieji metai Šiaurės poliariniame rate. Atšiauri arkties gamta, Laptevų jūra, Trofimovsko sala ir jos fone – dėl išlikimo kovojantis žmogus. Čia sovietų valdžia deportavo tūkstančius gyventojų iš okupuotų Baltijos šalių, Suomijos, Ukrainos ir kitų vietų.

Smurtas ir žiaurumas laukinėje žemėje. Žmogus čia tik svetimkūnis. Tremtinių kasdienybė, pastangos išgyventi, išlikti žmogumi ten, kur žmogaus apskritai neturėtų būti – kiekviena diena gamtos didybės akivaizdoje tampa akistata su mirtimi.

Visos filme vaizduojamos patirtys paremtos išgyvenusiųjų atsiminimais.

Filmas paremtas tremtį išgyvenusiųjų atmintimi, Dalios Grinkevičiūtės memuarais „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir Gintauto Martynaičio grafiniais prisiminimais, vaizduojančiais tremtį Sibire.