Programa
Amerikos istorijos: maistas, šeima ir filosofija
Histoires d'Amérique: Food, Family and Philosophy
Histoires d'Amérique: Food, Family and Philosophy
1989 Belgija, Prancūzija 92 min N-13
Filmas pridėtas
Kažkur tarp dokumentikos ir fikcijos Chantal Akerman randa būdą papasakoti neformalią žydų imigrantų Niujorke istoriją. Žiūrėdami tiesiai į kamerą, jie pasakoja apie traumas, praradimus ir išlikimą. Pinant pasakojimus su komiškomis scenomis ir humoreskomis iškyla kolektyvinės patirties portretas, o jame – namų netektis, atsparumas, drovumas ir pasipriešinimas.
„Apie žydiško humoro kupinas imigrantų kronikas Ackerman sakė: „Tai kūrinys apie atmintį su išgalvotais atsiminimais. Filmą sudaro daugybė juokingų, kartais guodžiančių istorijų, kurios mane išmokė istoriją išgyventi per juoką. Juoką, kuris gimsta iš kančios.“ Žydų istorija ir kolektyviškumas, nepaisant kintančio vietos ir laiko konteksto, nuolat esti tarsi tas vienumoje nepaliekantis kitas, kuris stiprina ir vienija. Kiek mažiau žinomas režisierės kūrinys kelia daug minčių ne tik apie tapatybę, bet ir apie vis labiau besimaišančio pasaulio iššūkius.“ (Aistė Račaitytė)
Pasaulinė premjera: Berlyno kino festivalis, Konkursinė programa, 1989 m.
„Apie žydiško humoro kupinas imigrantų kronikas Ackerman sakė: „Tai kūrinys apie atmintį su išgalvotais atsiminimais. Filmą sudaro daugybė juokingų, kartais guodžiančių istorijų, kurios mane išmokė istoriją išgyventi per juoką. Juoką, kuris gimsta iš kančios.“ Žydų istorija ir kolektyviškumas, nepaisant kintančio vietos ir laiko konteksto, nuolat esti tarsi tas vienumoje nepaliekantis kitas, kuris stiprina ir vienija. Kiek mažiau žinomas režisierės kūrinys kelia daug minčių ne tik apie tapatybę, bet ir apie vis labiau besimaišančio pasaulio iššūkius.“ (Aistė Račaitytė)
Pasaulinė premjera: Berlyno kino festivalis, Konkursinė programa, 1989 m.
Režisierės(-iaus) biografija
Chantal Akerman (1950–2015), garsėjusi savo eksperimentiniais filmais ir padariusi didelę įtaką feministiniam bei avangardiniam kinui, buvo viena svarbiausių ne tik Belgijos, bet ir visos Europos režisierių. Svarbiausią savo filmą „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“ (1975 m., „Kino pavasaris“) ji sukūrė būdama vos dvidešimt penkerių ir su juo debiutavo Kanų kino festivalyje. „Devintasis dešimtmetis“ (1983 m.) buvo parodytas Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje, o „Naktis ir diena“ (1991 m.) Venecijos konkursinėje programoje.
Režisierius - Chantal Akerman
Scenarijaus autoriai - Chantal Akerman
Aktoriai - Eszter Balint, Maurice Brenner, Carl Don, David Buntzman, Judith Malina
Prodiuseriai - Bertrand Van Effenterre, Marilyn Watelet
Operatorius - Luc Benhamou, Claire Atherton
Montažo režisierius - Patrick Mimouni
Kompozitoriai -
Pardavimo agentas - Cinémathèque royale de Belgique
Platintojas -
Gamybos kompanija -
Vertimas - Jurga Vilė
Dialogai -
Subtitrai -
Režisierės(-iaus) biografija
Chantal Akerman (1950–2015), garsėjusi savo eksperimentiniais filmais ir padariusi didelę įtaką feministiniam bei avangardiniam kinui, buvo viena svarbiausių ne tik Belgijos, bet ir visos Europos režisierių. Svarbiausią savo filmą „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“ (1975 m., „Kino pavasaris“) ji sukūrė būdama vos dvidešimt penkerių ir su juo debiutavo Kanų kino festivalyje. „Devintasis dešimtmetis“ (1983 m.) buvo parodytas Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje, o „Naktis ir diena“ (1991 m.) Venecijos konkursinėje programoje.
