Paskutinis Larisos Šepitko filmas laimėjo „Auksinį lokį" 1977-aisiais Berlyno kino festivalyje ir tapo žinomas kaip vienas geriausių vėlyvojo sovietmečio kino kūrinių. Tamsiausiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis du partizanai išeina ieškoti maisto savo būriui, brisdami pūgos užklotu peizažu nacių okupuotoje Baltarusijoje. Patekę į rankas vokiečiams ir susidūrę akis į akį su mirtimi, vyrai turi pasirinkti ⎯ tapti kankiniais ar išdavikais. Per dvasinį išbandymą filmo žemiškoji drama pakylėjama į religinės alegorijos plotmę.

„Režisierės Larisos Šepitko jautrumas justi kiekviename šio filmo kadre: nuo kontrastingų nespalvotos juostos estetinių sprendimų iki įsigilinimo vystant veikėjus, kurie sprendžia žmogiškąją dramą karo fone. Pasirinkimo tarp gėrio ir blogio, tarp savo principų išlaikymo ir mirties baimės nulemtų sprendimų studija klausimą „Veikti ar / ir būti" išnarsto iki egzistencinių gelmių." (Mantė Valiūnaitė)

---