Santykis su naktyje švytinčiu mėnuliu per amžius išliko vienas svarbiausių žmonijos įkvėpimo šaltinių. Šis dangaus kūnas rodė kelią jūreiviams pavojingų ekspedicijų metu, suteikė prieglobstį įsimylėjėliams ir palaikė draugiją vienišiams. „Į mėnulį" – duoklė begaliniam, mitiniam Žemės palydovo didingumui. Kinematografinė pasaka sujungia literatūrines ištraukas, įsimintiną garso takelį ir originalią bei archyvinę medžiagą, surinktą iš penkių žemynų sinematekų.

„Režisierius Tadhgas O'Sullivanas audžia eseistinį koliažą, pasitelkdamas kolektyvinės kino istorijos metraščius. Tai odė mūsų santykiui su mėnuliu ⎯ meilės, beprotybės ir kelrodės šviesos simboliu. Poetiška, lyriška ir transcendentinė dokumentika visam laikui pakeis požiūrį į mėnulį, panardindama į bendrą sapną apie egzistenciją ir vaizduotę – dvi lengvas žmonijos beprotybės formas." (Andrei Tănăsescu)

---