Ar įmanoma praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų išgirsti genialaus režisieriaus mintis apie gyvenimą, profesiją ir pašaukimą? Šio filmo pagrindą sudaro jo sūnaus kruopščiai surinkti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose Andrejus Tarkovskis atskleidžia pirmuosius prisiminimus, savo požiūrį į kiną, kalba apie religijos ir dvasingumo svarbą, kūrybą įkvėpusius menininkus – Šekspyrą, Bachą, Tolstojų. Filme girdime jį atviraujant apie cenzūrą ir dilemą – likti Sovietų Sąjungoje ar emigruoti į Vakarus.

„Egzistuojant nesuskaičiuojamai gausai A. Tarkovskio kūrybą ir įtaką šiuolaikiniam menui aiškinančių teorinių studijų, jo sūnus mus sugrąžina prie paties režisieriaus minčių ir pasaulėjautos ištakų, dalijasi emocija, kuri gaubė susitikimus su šiuo didžiu menininku ir gyvenimo mentoriumi. Filme nuskamba ir anksčiau neviešinti režisieriaus kūrybai ypatingą įtaką dariusio tėvo Arsenijaus Tarkovskio poezijos įrašai. Filmas apima tris kartas trunkančią kūrybinę ir filosofinę mintį." (Aistė Račaitytė)