„Kaip ir Morgano Spurlocko „Super didelis aš", „#Moters malonumas" populiariai parodo, regis, dar vis ignoruojamas akivaizdžias absurdo apraiškas pasaulyje. Nepaisydama sunkios temos, režisierė kalba nuotaikingai, su ironija. Per premjerą Lokarne sausakimšoje salėje buvo juntamas didelis pakylėjimas, o po seanso džiugus šurmulys, nelyg tai būtų buvus vieša moters teisės į orgazmą deklaracija" (A. Račaitytė).

Nors gyvename XXI a., internetiniai puslapiai Indijoje propaguoja moters seksualinį nuolankumą, žydų ortodoksų bendruomenė verčia mergaites gėdytis savo moteriškėjančio kūno, o Somalyje moterys vis dar apipjaustomos. Skirtinguose kontinentuose ir kultūrose moteris vis dar traktuojama kaip kūnas, priklausantis vyrui, kaip reprodukcijos įrankis ir vyro geismo objektas. Moteriškas malonumas daugumos traktuojamas nerimtai, kaip kad moterų balsavimo teisė Šveicarijoje iki 1971 m.