Prie vežimėlio prikaustytas dvidešimtmetis Zoli ir jo draugas, taip pat neįgaliojo vežimėlyje sėdintis buvęs gaisrininkas, nusprendžia savo paslaugas pasiūlyti mafijai ir tapti samdomais žudikais. Šiaip, labiau dėl pramogos, nes gyvenimą leidžiant neįgaliojo vežimėlyje nelabai yra ką veikti. Tačiau įsisukus į tamsųjį nusikaltėlių pasaulį gyvenimas jaunuoliams pasirodo nuobodesnis nei iš pradžių tikėjosi… Šioje veiksmo kupinoje juodojoje komedijoje režisierius išradingai sieja realybę su fantazija, leidžia iš arčiau susipažinti su visuomenės paribiuose gyvenančiais neįgaliais žmonėmis ir suvokti, kad kai kuriuos dalykus, kurie mums, sveikiems, atrodo natūralūs, jiems padaryti yra be galo sunku. Režisierių sukurti filmą įkvėpė savanorystė (jis prižiūrėjo neįgalius asmenis).

„Nenuvalkiotas žvilgsnis į neįgalius žmones, kuriuos vaidina realūs asmenys. Režisieriui pavyko nepaversti jų aukomis, veikiau pristatyti kaip sveikiems lygiaverčius asmenis, gebančius su tokia ironija ir optimizmu žvelgti į gyvenimą, kad vertėtų iš jų pasimokyti.“ (S. Lingevičiūtė)