Paauglė Elė Marja (geriausia Tokijo kino festivalio aktorė Lene Cecilia Sparrok) nuo gimimo gyveno tarp elnių pagal samių tradicijas. XX a. ketvirtasis dešimtmetis kupinas neramumų ir abejonių, tad vidurinių mokyklų direktoriai įsileidžia apsišaukėlius mokslininkus, tikrinančius samių vaikų galimybes pritapti Švedijos visuomenėje. Naujus pasikeitimus Elė Marja pirmiausia priima smalsiai ir turėdama didelių lūkesčių, kantriai mokosi švedų kalbos ir kitų dalykų. Kur kas sunkiau prisitaikyti sekasi jos jaunesnei seseriai Njenai, kuri nenori atitrūkti nuo tradicijų. Elė Marija nesipriešina pamokoms ir tyrimams. Jos bręstantis seksualumas ir troškimas pažinti kitą pasaulį supriešina mergaitę su artimiausiais draugais. Dėl tariamai šviesesnės ateities Elė Marja ryžtasi nutraukti ryšius su šeima. Tačiau drąsus apsisprendimas gali užkirsti menkiausią galimybę sugrįžti atgal.

„Mums nežinomas ir beveik negirdėtas švedų istorijos laikotarpis vaizduojamas ypač jautriai ir gražiai. Niekuomet nevaidinusi neprofesionali aktorė stulbinamai ir autentiškai perteikia žūtbūtinį mergaitės troškimą tapti normalia šalies piliete. Nepamirštamas filmas sudaužys daug širdžių.“ (E. Pukšta)