1962 m. susitiko François Truffaut ir Alfredas Hitchcockas. Jų pasimatymas užtruko savaitę ir sukėlė katarsį viso pasaulio sinefilams. 1966 m. tuo pačiu metu JAV ir Prancūzijos parduotuvių lentynas pasiekė dviejų režisierių pokalbių knyga „Hitchcockas pagal Truffaut“. Ji padarė milžinišką įtaką Hitchcocko filmų analizei ir populiarumui. Režisieriai pasiūlė novatorišką kino sampratą, pagal kurią režisierių privalu laikyti tikruoju savo kūrinio autoriumi. Pats Truffaut knygą dažnai vadindavo „Hitčknyge“ ir tikėjo, kad leidinys išdavė svariausias garsaus režisieriaus asmeninio požiūrio į kiną ir pasaulį paslaptis. Svarbu ir tai, kad daugumai vis dar kuriančių įtakingiausių JAV režisierių kultinė knyga atstojo kino bibliją. Ją būtinai perskaitydavo kiekvienas debiutantas. Niujorko kino festivalio direktoriaus režisuotame filme pagal Prancūzijos sinematekos vadovo Serge'o Toubiana’os scenarijų legendinis Hitchcocko ir Truffaut pokalbis apie kiną atgimsta su autentiškais garso įrašais, kurie ilgai buvo laikomi dingusiais, Hitchcocko filmų ištraukomis ir dešimties režisierių komentarais.