Filme vaizduojama aktorių šeimos krizė. Besiruošdami naujam spektakliui pagal Čechovo „Žuvėdrą“, Olivija ir Seržas sužino, kad laukiasi kūdikio. Pagal vaidybinio kino dramaturgiją kuriamoje juostoje sekama dviejų aktorių kova su savo abejonėmis, Olivijos baimė dėl motinystės prarasti savo gyvenimo aistrą – aktorystę, supinami pjesės ir tikrojo gyvenimo siužetai. Režisierės, iš pradžių slėpusios filmo struktūrą, įsikiša ir diskutuoja su aktoriais. Atsakymas polemizuoja su nuvalkiotu teiginiu, kad nėra geresnio scenarijaus už patį gyvenimą. Kinas gali būti kaip gyvenimas, bet kad tuo patikėtų žiūrovai, reikia paryškinti spalvas arba jį tiesiog suvaidinti.

„Guoba ir „Žuvėdra“ – vienas jausmingiausių ir intymiausių filmų, per vienos aktorės patirtį kvestionuojantis teatro, kino ir tikrovės ryšius.“ (M. Valiūnaitė)