Programa
Haimas Aronas priklauso uždarai Jeruzalės ultraortodoksų bendruomenei. Visi bendražygiai jį gerbia, pavydi jo atsidavimo religijai, talento ir žinių. Vieną vakarą prieš miegą nuėjęs į vonią nusiprausti Haimas Aronas pirmą kartą gyvenime pamato savo penį erekcijos būsenos. Netikėtas reginys taip stipriai sukrečia, kad ištiktas infarkto jis apalpsta. Skubiai atvykę gydytojai niekuo nebegali padėti, konstatuoja mirtį. Tačiau jo tėvas nepraranda paskutinės vilties, nenori paleisti sūnaus ir puola jį gaivinti. Nors visi jau susitaikę su tragedija, nutinka stebuklas – Haimas Aronas atsigauna. Bet jis prabunda iš pagrindų kitoks: tampa visiškai apatiškas religijai ir mokslo studijoms, kvestionuoja tikėjimą ir ima manyti, kad šitaip radikaliai Dievas bando jo ištikimybę. Giliai tikintis, košmarus sapnuojantis mėsininkas tėvas, pastebėjęs sūnaus elgesio pokyčius, stengiasi jam atleisti didžiąją nuodėmę. Tėvo neapleidžia baimė, kad jis pats pasipriešino Dievo valiai atgaivindamas sūnų ir sulaukė atpildo.
„Jeruzalės festivalyje išrinktas geriausiu Izraelio filmu, šis darbas Lokarne pelnė specialų žiuri prizą. Tai kerinčiai nufilmuota poetinė ir ironiška drama apie gyvenimą ir mirtį pagal griežtas taisykles gyvenančioje religinėje bendruomenėje.“ (E. Pukšta)
„Sušalusio kino kūrėjo muilo opera“ (2007, dok. f.), „Klajūnas“ (2010), „Sugrįžėlis“ (2010, trumpametražis), „Uzbekų trilogija“ (2011, dok. f.), „Viza“ (2013), „Tikkun“ (2015, „Kino pavasaris“).
Apie režisierių
„Sušalusio kino kūrėjo muilo opera“ (2007, dok. f.), „Klajūnas“ (2010), „Sugrįžėlis“ (2010, trumpametražis), „Uzbekų trilogija“ (2011, dok. f.), „Viza“ (2013), „Tikkun“ (2015, „Kino pavasaris“).
