• PROGRAMA

Žiūrovus supriešinęs „Auksinio lokio“ laureatas ir garsaus fotografo filmas

Konkursinės programos yra tikrasis kiekvieno festivalio veidas. Jis išryškina festivalio identitetą ir kryptį. „Kino pavasaris“ kasmet atsigręžia į debiutuojančius talentus, dar tik pradedančius ieškoti savo braižo, besistengiančius nustebinti, provokuoti, sukurti emociją. Kai kuriems iš jų Europos debiutų konkursas tampa vienu iš pirmųjų antspaudų didžiajame kine.

Šiemet į pagrindinę konkursinę „Kino pavasario“ programą pateko 13 filmų. Tai ir beribe fantazija trykštanti portugalų komedija. Jautri San Sebastiano festivalio žiuri palietusi šeimos drama. Drąsus Berlyno „Auksinio lokio“ laimėtojas.

Tvirti lietuvių žingsniai

Tarp Europos debiutų konkurso dalyvių – ir lietuvės Marija Kavtaradzė bei Aistė Žegulytė.

M. Kavtaradzės drama „Išgyventi vasarą“ jau sulaukė tarptautinio įvertinimo – premjera įvyko Toronto kino festivalyje, o Taline pripažinta geriausiu Baltijos šalių filmu. Tai jaudinanti istorija apie trijų žmonių kelio nuotykius ir likimo viražus. Skambant įsimenančiam garso takeliui, jie abejingų nepaliks.

A. Žegulytės dokumentinio filmo „Animus Animalis (apie žmones, žvėris ir daiktus)“ premjera įvyko Leipcige. Režisierė nukelia į aplinką, kurioje gyvena taksidermistas, elnių augintojas ir zoologijos muziejaus darbuotojas. Čia riba tarp gyvenimo ir mirties beveik nepastebima.

Atviros kūnų istorijos

Konkursinės programos sunkiasvoris – 2018 metų „Berlinalės“ laureatas „Neliesk manęs“, kurio režisierė Adina Pintilie atvyks į „Kino pavasarį“. Rumunė be jokių tabu nagrinėja lytinį intymumą ir provokuoja herojus pasakoti netobulų kūnų istorijas. 38-erių režisierė atvira: „Šiam filmui apibūdinti žodžių gali ir pritrūkti.“

Gaivališkų instinktų kupina juosta „Laukinis“ – drąsus prancūzo Camille Vidal-Naquet debiutas. 22 ejų Leo gyvena Strasbūro gatvėse, kur, prekiaudamas savo kūnu, tikisi ne tik grynųjų, bet ir meilės. Jam miegą ir maistą atstoja galimybė prisiglausti prie kito kūno. Režisierius atsakys į festivalio žiūrovų klausimus, kurių tikrai netrūks.

Seksualinės tapatybės paslaptys neramina Vilnių aplankysiančio slovėnų režisieriaus Darko Štantės juostos „Pasekmės“ herojų. 17-metis patenka į pataisos namus, kur privalo spręsti žūtbūtinę dilemą – išlikti atviram sau ar pritapti prie vietinės gaujos ir socialinės aplinkos primestų taisyklių.

Nepasiduodančių mamų portretai

Jausmingus mamų pasaulius atvers ispanų ir vengrų režisierės. Celia Rico Clavellino filme „Kelionė į mamos kambarį“ organiškai įtraukia į almodovarišką mamos ir dukters santykių verpetą. San Sebastiane ji laimėjo debiutuojančios režisierės prizą. Filme vaidina legendinė ispanų aktorė Lola Dueñas.

Į nesustojantį mamos kasdienybės ratą dramoje „Viena diena“ įsuks Zsófia Szilágyi. Ji buvo Ildiko Enyedi pagrindine asistente „Auksinį lokį“ laimėjusioje dramoje „Apie kūną ir sielą“. Šiemet „Kino pavasaryje“ žiūrovams pati filmą pristatysianti Z. Szilágyi debiutavo savarankiškai ir Kanuose pelnė „Kritikų savaitės“ FIPRESCI prizą.

Beprotiškas futbolas ir karo žaizdos

Trijuose konkursinės programos filmuose animacija susipina su dokumentika ir vaidyba arba atlieka pagrindinį vaidmenį.

„Dar viena gyvenimo diena“ – geriausias įrodymas, kad animacija gali perteikti tai, kas neperteikiama jokiomis vaidybinio kino formomis. Ispanas Raúlis De La Fuente ir lenkas Damianas Nenowas įsuka į karo žurnalisto ir rašytojo Ryszardo Kapuścińskio gyvenimo verpetą. Filmas įvertintas Europos kino akademijos prizu.

Karo atgarsiai pasieks ir animacija papildytame dokumentiniame filme „Šveicaras Chrisas“. Režisierė Anja Kofmel po 25 metų vyksta į Kroatiją, kad išsiaiškintų mįslingas pusbrolio Chriso mirties aplinkybes. Jaunas žurnalistas buvo rastas negyvas 1992 metų sausį.

Minėta juosta buvo pristatyta Kanuose „Kritikų savaitėje“, kur pagrindinį prizą laimėjo kitas Europos debiutų konkurso filmas „Diamantino“. Gabrielis Abrantesas ir Danielis Schmidtas iš Portugalijos padovanos nevaržomo juoko pliūpsnį. Jų fantastinis kūrinys pakvies į futbolo pasaulį su portugalą C. Ronaldo primenančia žvaigžde, o vėliau prasidės protu nesuvokiamas siužetas.

Dusinantys požemiai ir susitikimas su šamanais

Klaustrofobiškiausiu filmu kino istorijoje pretenduojantis tapti trileris „Įstrigę“ žiūrovus įspraus į ankštus Kopenhagos požemius. Užtikrintai debiutuojančio dano Rasmuso Klosterio Bro filmas gniaužia kvapą tiesiogine šių žodžių prasme.

Į „Kino pavasarį“ atvyks garsus britų fotografas Richardas Billinghamas, kurio drama „Rėjus ir Liza“ jau gausiai apdovanota festivaliuose. Savo vaikystės aplinką tarp keturių daugiabučio sienų su komiškais, netašytais, cigaretes traukiančiais tėvų dialogais jis perkėlė į filmą.

Vokietis Florianas Seufertas kviečia į magišką „Pamparios“ kelionę. Režisieriaus alter ego atsisveikina su tikrąja šeima Vokietijos kaime ir kuria naują gyvenimą Meksikos kalnuose. Čia naktimis šamanai susijungia su paslaptingu dvasių ir protėvių pasauliu. Žiūrovai turės progą pabendrauti ir su šiuo kino kūrėju.

Apie „Trumpą konkursą“ ir studentus

Tradiciškai „Kino pavasaryje“ vyks ir trumpametražių filmų konkursinė programa „Trumpas konkursas“. Pasak programos sudarytojų, šiemet dominuoja temos apie kitoniškumą ir nepritapimą visuomenėje, apie sudėtingus šeimos santykius, laisvės troškimą, žmogaus ir istorijos ryšį.

Tarp 32 filmų iš beveik viso Europos žemyno žiūrovai ras ir tris filmus iš neseniai pasibaigusios „Berlinalės“ trumpametražių filmų konkursinės programos – tai vengriškas „Ponas Košmaras“, dokumentinis filmas iš Kosovo „Tarp“ ir portugališkas dokumentinis eksperimentinis „Past Perfect“ apie nostalgijos fenomeną.

Trumpametražių filmų konkurse varžysis ir penki lietuvių kūriniai: Tito Lauciaus („Šeima“), Kamilės Milašiūtės („Nacionalinės premijos laureatų vaikai“), Akvilės Žilionytės („Langai“), Skirmantos Jakaitės („Žonglierius“) ir Lauryno Bareišos („Kaukazas“). Pastarojo filmo pasaulinė premjera įvyko Lokarno kino festivalyje, o „Žonglierius“ pristatytas Leipcige.

Visi „Trumpo konkurso“ filmai.

Tradiciškai asociacija LATGA piniginiu prizu apdovanos nacionalinio konkurso „Studentų filmas“ laureatą.

Programos sudarytojai pastebi, kad į konkursą „Studentų filmas“ stengiamasi atrinkti skirtingą kino kalbą pasirenkančių režisierių kūrinius, atspindėti skirtingas kino rūšis, taip pat rasti baigčiausius jaunų kūrėjų darbus.

„Šiais metais visi septyni filmai ambicingi. Keliuose iš jų atsigręžiama į šeimos santykius. Ši tendencija atsispindi Europos kine. Daug jaunų režisierių permąsto, kas yra šeima, kokie ryšiai sieja giminaičius, kokias problemas esame linkę nutylėti“, – sako festivalio programos sudarytojai.

Studentų konkurso filmai.

Savo apdovanojimą skirs ir prestižinė pasaulio kino kritikų federacija FIPRESCI. Jis bus įteiktas vienam iš festivalyje rodomų Skandinavijos ir Baltijos šalių vaidybinių filmų. Tarp pretendentų – M. Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“ ir E. Jankausko drama „Čia buvo Saša“.

Kovo 21–balandžio 4 dienomis festivalis vyks 19 miestų ir namų kino platformose – „Telia“ išmaniosios televizijos vaizdo įrašų ir „Žmonės Cinema“.

Visi festivalio filmai.