Naujienos
Odetos filmų rekomendacijos
„Apolonija, Apolonija“ (rež. Lea Glob)
KONKURSAS
Apolonija Sokol – šiuolaikinė menininkė iš Paryžiaus. Užaugusi menininkų komunoje slaptame teatre, Apolonija pažįsta tik tokį gyvenimą, kur kūryba, aktyvizmas ir draugystės visiškai užgožia mums įprastą kasdienybę ir rutiną. Trylika metų filmuotoje dokumentikoje skleidžiasi aistringai už statusą meno pasaulyje, pripažinimą, savo vardą kovojančios moters portretas. Ir jei filme Apolonija stabteli dvejodama savo kūrybiniais gebėjimais, tačiau visiškai nesidrovi akistatos su kino kamera, taip prisileisdama intymų, smalsų, susidomėjusį žiūrovo žvilgsnį labai, labai arti.
„Aklas gluosnis, mieganti moteris“ (rež. Pierre Földes)
KONKURSAS
Haruki Murakami novelių adaptacija virsta į nostalgišką, melancholišką animacinį filmą ne vaikams. Žemės drebėjimas, paslaptingas dingimas, skolų išieškotojai ir milžiniška kalbanti varlė – murakamiškas realizmas toks subtilus ir jaudinantis, kad noriai leidiesi į šį žaidimą, kuriame nėra taisyklių. Aš – nepamišusi, tu – ne sapne. Ir dar taip meistriškai nupiešta.
„Po saulės“ (rež. Charlotte Wells)
KONKURSAS / ATIDARYMO FILMAS
Beveik laiminga drama apie tėčio ir dukters vasaros atostogas Turkijoje tais laikais, kai viską filmuodavome mini kameromis, o mobiliųjų telefonų dar nebūdavo. Debiutuojanti režisierė intymiai ir jautriai piešia tarpusavio ryšį – trisdešimtmetis Kalumas ir vienuolikmetė Sofi pykstasi, taikosi, vienas kitą traukia per dantį, kvailioja ar atvirai kalbasi. Ir tarsi nejučia, neapčiuopiamai vis blyksteli, didėja nerimo ir negero nuojauta. Po filmo norisi paskambinti ir pasakyti: „myliu tave, tėti“.
„Rojaus fragmentai“ (rež. K. D. Davison)
PATI GRAŽIAUSIA APGAULĖ
Kitoks žvilgsnis į mums visiems gerai pažįstamą Joną Meką. Įdomu, kad dar nematytais kadrais atskleidžiami Jono Meko vidiniai išgyvenimai, asmeninės teritorijos, abejonės, prasmės paieškos. Žmogus su kamera, kvietęs pažinti ir švęsti gyvenimą, grožį ir džiaugsmą, būti nuolatinėje ekstazėje ir poezijoje – Meko lūpomis šios skambios frazės skamba itin užkrečiamai, lengvai ir nebanaliai. Ir visgi tai nepanegirika ar menininko kultą stiprinanti dokumentika, filme užčiuopiami ir įtrūkiai, asmenybės netobulumą liudijantys ženklai. Portertas daugiakampis – tinka ir pirmai pažinčiai su kūrėju, ir gilesniam jo asmenybės tyrinėjimui.
„Kitame kūne“ (rež. Alex Schaad)
KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Mylimųjų pora atvyksta į salą, kurioje žmonės keičiasi kūnais - vieni dėl nuotykio, kiti norėdami išgyti. Ar susikeistum kūnais, jei kitame nebesijaustum toks liūdnas? Įvykus tokiam netikėtam aktui, iš naujo formuojasi ištikimybės, tapatybės, santykių ir draugystės įsivaizdavimai, nyksta išankstinės nuostatos. Labai keista drama, į kurią reakcija pirmiausiai buvo fizinė – ne šiurpais ar įsitempimu, o fizišku savęs atpažinimu, supratimu, įsižeminimu, permąstymu.
„Šventasis pavasaris“ (rež. Fernando Franco)
PANORAMA
Studentė Laura jau savarankiškame gyvenimo etape – atvyko gyventi į Madridą, mezga naujas pažintis, atsisuka į savęs pažinimą. Netikėtas susitikimas vakarėlyje su Davidu, turinčiu cerebrinį paralyžių, išauga į draugystę. Davidas, turintis gerą humoro jausmą, labai lengvai ir atvirai kalba apie tabu – seksualinį asistavimą. Laura domisi, įsitraukia ir leidžiasi į tyrinėjimus. Subtilus, švelniai juokingas filmas lengvumo šleifu gaubia sunkias situacijas ir patirtis.
„Lygumų ežeras“ (rež. Laura Citarella)
KRITIKŲ PASIRINKIMAS
Mini detektyvinis serialas kažkur Argentinoje. Du įsimylėję vyrai ieško dingusios moters. Kur ji dingo, ar juos abu paliko, ar nori būti surasta? O Laura seka kažkuo kitu – atradusi senus meilės laiškus, paslėptus miestelio bibliotekoje, ji pasineria į keistą, nepaaiškinamą detektyvinį žaidimą, kuris nuveda net iki nežemiškų gyvūnų. Ilga kelionė labirintais, lygumomis, mįslėmis. 2 serijos, 12 dalių, nesinorės jokios pertraukos.
