Fotografė Mary Ellen Mark su režisieriumi Martinu Bellu išėjo į gatves norėdami įamžinti istorijas tų, kuriuos visuomenė paliko užnugaryje ⎯ iš namų pabėgusius arba benamius paauglius, kasdien kovojančius už išlikimą Sietle, dar vadinamame prieinamiausiu Amerikos miestu. Būdami toli nuo gimtų namų, jie išgyvena parsidavinėdami arba tiesiog valkataudami. Filmo autoriai, pelnę gatvės vaikų pasitikėjimą, kuria nuo vertinimų išlaisvintą jų portretą ⎯ jaunimo, kuris juos sužlugdžiusiame pasaulyje turėjo užaugti per anksti.

„Viena vertus, gyvenimas gatvėje yra nuožmi kasdienė kova už išlikimą ir radikalus maištas prieš skaudžias aplinkybes arba sistemą, kurioje individas nepritapo. Kita vertus, šis pasirinkimas ⎯ tai kartu ir tam tikras apsisprendimas nebebandyti kiekvieną akimirką kažkuo tapti, įrodyti, įtikti, o lengvas plaukimas pasroviui, buvimas čia ir dabar, tarsi rytdiena neegzistuotų. Tik ar šis pasaulis yra iki galo svetingas pasirinkusiesiems ne veikti, o būti?" (Aistė Račaitytė)

---