Kai 68-erių Meiras sužino, kad kasmetės kaimelio šventės organizavimo darbai po 40 metų patikėti nebe jam, o nepatyrusiam jaunimui, žemė po kojomis ima svyruoti. Stengdamasis susigrąžinti prasmės ir gyvybingumo jausmą, Meiras ima maištauti prieš tai, kas neišvengiama: vis dažniau išduodantį savo kūną, augantį vaikų abejingumą ir pamažu mažėjančią svarbą. Konstruodamas fikcinę tikrovę iš realybės elementų, meilės vedamas režisierius kuria šmaikštų, šiltą ir nepaprastai nuoširdų senstančio tėvo portretą.

„Šis įsimenantis debiutas iš Izraelio įrodo, kad svarbiai idėjai ir originaliam sprendimui nereikia nei didelio biudžeto, nei ilgametės patirties. Neabejoju, kad už išmintį ir geras emocijas filmas netruks pelnyti žiūrovų simpatijų. Skvarbus priminimas apie tai, kad bėgant metams reikia nepamiršti savęs kurti iš naujo." (Aistė Račaitytė)

---