Gianfranco Rosi trejus metus filmavo Viduriniuose Rytuose – Irako, Kurdistano, Sirijos ir Libano pasieniuose. Filme už besitęsiančios pilietinių karų, nuožmių diktatūrų, užsienio šalių invazijų ir kišimosi, ISIS galvažudikiškos apokalipsės tragedijos atsiskleidžia kasdienis gyvenimas. Skirtingas istorijas režisierius sujungia į vieną pasakojimą, o šis peržengia geografines perskyras. Žmogiškumas, pažadinantis kasdienybę iš, regis, amžino noktiurno, atsiduria pirmame plane. Iš tamsios istorinės medžiagos Rosi išgauna šviesą.

„Režisierius Gianfranco Rosi apie konfliktų alinamą kraštą sukuria tykų filmą. Čia matome kitokį žvilgsnį, nei esame įpratę matyti žiniasklaidoje: išryškėja kasdienės žmonių pastangos išlikti ir išlaikyti viltį bei tikėjimą žmogiškumu." (Mantė Valiūnaitė)

---