Siaučiant staigią amneziją sukeliančiai pasaulinei pandemijai, Aris įtraukiamas į reabilitacijos programą, skirtą pacientams, kurių niekas nepasigenda. Siekiama sukurti naujas atmintį praradusių žmonių tapatybes. Kasdien atlikdamas vis naują magnetofono kasetėje įrašytą užduotį, Aris fotoaparatu dokumentuoja aplinkinį pasaulį. Naujos patirtys turi užimti prarastų prisiminimų vietą. Tik įpratęs prie programos rutinos, Aris sutinka toje pačioje programoje dalyvaujančią Aną. Ar jie turi šansų būti kartu?

„Ar filmas gali būti jaukiai komiškas ir taip pat širdį veriančiai liūdnas? Santūrus, bet kartu ir ypač gilus? Nostalgiškas, bet taikliai atspindintis šiandieną? Ši daugiasluoksnė alegorija atveria neišsemiamą temų jūrą. Režisierius klausia, ar esame tik tai, ką prisimename? O jei neprisimename, ar reiškia, kad negyvenome? Atminties reikšmė mūsų egzistencijoje filme tokia pat svarbi tema kaip ir šiuolaikinė vienatvė.“ (Aistė Račaitytė)

---