Sulaukusi vos 21, Beatričė ištekėjo už Henriko. Jis, karinio jūrų laivyno karininkas, praleisdavo ilgus mėnesius jūroje, o sausumoje likusi Beatričė, visko išmokusi iš augalų pasaulio, rūpinosi šešių vaikų vertybėmis tarsi augalų šaknimis. Vyriausiasis sūnus Hiacintas svajojo būti paukštis. Tai jo dukra sukūrė šį ypatingą filmą, kuriame prisimenami Beatričės, Henriko ir jų vaikų gyvenimai. Filmo naratyvo pagrindu tapo laiškai tarp jūros ir sausumos.

„Nepaprastai gaivus ir poetiškas filmas iš Portugalijos drąsiai pina dokumentikos ir fantazijos gijas į vieną labai originalų ir jautrų kūrinį apie save ir santykį su savo šaknimis." (Aistė Račaitytė)