Jasna grįžta į gimtąjį Kroatijos kaimą aplankyti seniai nematytos despotiškos motinos Ankos, nuo kurios, vos užaugusi, pabėgo į Vokietiją. Ten ji sukūrė šeimą ir pradėjo gyvenimą iš naujo. Grįžti į vaikystės namus, kurių Jasna tiek metų vengė, priverčia motinos liga. Nė kiek nepasikeitusi Anka šį grįžimą tik apsunkina. Dukra stojiškai ją slaugo, o ši atkakliai tam priešinasi. Artinantis mirčiai, įtampa tarp moterų, jų praeities ima augti.

„Artimojo slauga jo mirties valandą, rodos, tokia įprasta, tačiau kine retai aptinkama tema. Režisierius, išdrįsęs jos imtis, sukuria jautrius moterų portretus, per kuriuos pasakoja emocingą mus vienijančią istoriją." (Dovilė Raustytė-Mateikė)