Patrikui 38-eri, bet jis vis dar gyvena su tėvais miške įkurtoje nudistų stovyklavietėje. Vyras atsakingas už tvarką, bet kur kas mieliau meistrauja baldus. O šiame darbe, kaip žinia, be plaktuko – nė žingsnio. Vieną dieną Patriko nelaimei išganingas įrankis dingsta. Lyg šio įvykio būtų negana, miršta ir jo tėtis. Patrikas tampa stovyklavietės vadovu. Bet ką daryti, jei pasitikėjimo savimi stinga, savanaudiški gyventojai lipa ant galvos, o mylimo plaktuko nepavyksta rasti?

„Karlovi Varų kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanotame filme puikiai dera komizmas su tragedija, o plaktukai – su nuogais veikėjų užpakaliais." (Gediminas Kukta)