„Tai – labai drąsus prancūzo debiutas su stipria sensorine patirtimi. Režisierius sukūrė šiems materialios ateities planavimo laikams itin svarbų personažą, kuris, peržengęs visas socialines ribas, gyvena čia ir dabar. Jis nesiilgi lengvesnio rytojaus, o trokšta tik meilės." (D. Raustytė)

22-ejų Leo gyvena Strasbūro gatvėse, kur, prekiaudamas savo kūnu, tikisi ne tik grynųjų, bet ir meilės. Jauno vyro negąsdina gatvėje tykantys pavojai, nes jis neturi ko prarasti. Leo, kurio neįmanoma prisijaukinti, miegą ir maistą atstoja galimybė prisiglausti prie žmogaus kūno. Režisierius trejus metus artimai bendravo su gatvės vaikinais, priartėdamas prie pirmapradžių instinktų. Tai jam padėjo sukurti gaivališka energija pulsuojantį filmą, pristatytą Kanų festivalio „Kritikų savaitėje".