„Kaip ir „Oskaru“ apdovanotame filme „Artistas“, Michelis Hazanavicius daro, tai, kas jam sekasi geriausa — kuria dar vieną odę klasikiniam kinui — kaip niekad šmaikščią ir romantišką. Anne Wiazemsky memuarais „Po vienerių metų“ (Un an après) paremtame filme kiekvienas sinefilas jaus didelį malonumą atpažindamas galybę Naujosios bangos ir Godard’o kino tropų. Žvilgsnis į intymų genijaus asmeninį gyvenimą, kai pastarasis praėjus 50 m. kuria savo sekantį filmą, yra neabejotinai unikali patirtis.“ (A. Račaitytė)

1967-ųjų Paryžiuje svarbiausias savo kartos prancūzų kino režisierius Jeanas Lucas Godard’as filmuoja vieną garsiausių savo filmų „Kinė“ („La chinoise“). Jame vaidina jo dvidešimčia metų jaunesnė mylimoji Anne Wiazemsky. Jeanas Lucas ir Anne traukia vienas kitą it magnetai, laimingi ir įsimylėję jiedu susituokia. Tačiau jaunimo reakcijos po filmo pasirodymo pastūmėja Jeaną Lucą į sudėtingą savianalizės būseną. 1968-ųjų gegužės įvykiai tai tik dar labiau pakursto, ir menininką ištinka kūrybinė krizė. Giliai įsišakniję konfliktai ir nesusipratimai jį pakeis negrįžtamai. Tačiau revoliucingas, novatoriškas, destruktyvus, genialus Godard’as laikysis savo principų iš paskutiniųjų.