„Jei nesate „supertėveliai“, dažnai galvojate, ar tinkamai auklėjate ar auklėjote savo atžalas, filmas jums. Taip, jis liūdnas, bet galbūt pagrindiniame herojuje įžvelgsite dalelę savęs ir nebebus taip gėda, kad esate „nestandartinis“ tėtis ar mama.“ (S. Lingevičiūtė)

Pasiturinčiai gyvenančiam Arieliui paskambina studijų laikų mergina. Ji prašo susitikti, nes nori pasakyti du labai svarbius dalykus. Pirma, kai jie prieš dvidešimt metų išsiskyrė, ji buvo nėščia ir nepasidarė aborto, pagimdė nuostabų sūnų. Antras papasakotas įvykis visiškai pakeis Arielio gyvenimą. Šiame vidinio kelio filme atsiskleidžia daugiau tėvystės aspektų – ne tik davimas ir atsakomybė. Pats režisierius filmą pavadino liūdna komedija.