Pirmas ir vienintelis scenaristo Genadijaus Špalikovo režisūrinis darbas, kurį dabartiniai kino kritikai vadina „savo laikotarpio šedevru“. „Ilgas laimingas gyvenimas“ sulaukė sėkmės tarp tarptautinės kino bendruomenės, bet namuose nebuvo pripažintas, o tai užkirto kelią Špalikovui tęsti režisieriaus karjerą. Filme pasakojama apie nesėkmingą meilę. Grupė jaunuolių įšoka į autobusą, grįžtantį į miestą. Į jį netikėtai įlipa nepažįstamasis ir atsisėda šalia Lenos. Užsimezga pokalbis, vėliau jie eina į teatrą, šoka bei planuoja ilgą ir laimingą gyvenimą kartu.

Sukūręs filmą Špalikovas savo dienoraštyje įrašė: „Tavo atminimui, Vigo, tavo atminimui, Vigo, ir dar kartą – tavo atminimui. Baugu, juk šiuo metu esame to paties amžiaus, turėtume būti draugai, bet ką gi galiu padaryti? Galiu tik filmuoti šią ilgą baržą – beprotiškai ilgą baržą, plaukiančią vandeniu, vandenį, merginą su akordeonu – ką gi daugiau galiu padaryti? – tai mano meilės prisipažinimas tau, Vigo.“