„C. Th. Dreyeris „Žanos d’Ark kančiose“ (1927) parodė, kokią galią turi stambus planas kine. V. Paravel ir L. Castaing-Tayloras filme „Kaniba“ suteikia dar kitokią jėgą stambiam planui – jis tampa grėsmingu tramdomų aistrų kalėjimo veidrodžiu. Ypač nepatogi, bet neužmirštama kino patirtis.“ (M. Valiūnaitė)

Kanibalizmas – vienas labiausiai gąsdinančių ir smalsumą keliančių reiškinių. Kino kalbos ribas plečiantys režisieriai kviečia į neužmirštamą susitikimą su Issei Sagawa. Šis japonas 1981 m. nužudė ir dalinai suvalgė savo kurso draugę Paryžiuje. Jo vardas tapo linksniuojamas visuose žiniasklaidos kanaluose. Filme „Kaniba“ atsisakoma skandalingos prieigos ir stambiais planais kuriama intymaus susitikimo su broliu gyvenančiu Issei Sagawa atmosfera. Pasitelkdami antropologų ilgus metus tyrinėjamą kanibalizmo reiškinį režisieriai filme permąsto pasibjaurėjimo, geismo, beprotybės apraiškas šiuolaikiniame pasaulyje. Drąsus filmas priverčia susidurti su kraštutinėmis žmogaus elgesio ribomis.