„Iki ašarų juokingas ir iki supratingo šypsnio graudus. Kodėl verta žiūrėti, kaip lenkų šeimyna kažkur visai netoli Lietuvos švenčia Kalėdas? Todėl, kad šiame iki skausmo pažįstamame šventime slypi labai svarbi užduotis – pasimokyti žiūrėti į veidrodį, gebėti priimti tą atspindį ir kartu pasijuokti.“ (M. Valiūnaitė)
Užsienyje gyvenantis ir dirbantis Adamas sugrįžta švęsti Kalėdų pas savo didelę šeimą, gyvenančią Rytų Lenkijos kaime. Iš pradžių vyras slepia tikrąsias sugrįžimo priežastis, bet giminaičiai vienas po kito įtraukiami į jo planus. Adamo tėvas, brolis, sesuo su vyru – visi turi reikšmingą vaidmenį jo schemoje. Įtampa vis auga ir situacija dar labiau paaštrėja, kai Adamas paskelbia apie šeimos pagausėjimą. Nuo šio momento prasideda tradicinis (ne tik) lenkiškas šventimas – taurelių kilnojimas. Nė vienas šeimos narys net neįtaria, kad šis Kūčių vakaras pakeis jų visų gyvenimus.