„Kai kas labai svarbaus užčiuopta šiame preciziškai sukonstruotame debiute. Kas yra ne taip su šiuolaikine kapitalistine sistema, jei jauniems žmonėms ji tokia nepatraukli? Regis, belaikės šokių aikštelės tuomet tampa vieninteliu prieglobsčiu. Ar pasipriešinimu?“ (M. Valiūnaitė)

Čiko vasara prasideda kaime pas senelius, po citrinmedžiais, – vietoje, kupinoje vaikystės prisiminimų. Tačiau Čiko palieka saugų lizdelį ir persikelia į Lisaboną. Čia jis baigia filosofijos studijas ir tikisi rasti įdomų darbą. Vaikinas priklauso kartai, kuri jaučiasi praradusi lūkesčius ir perspektyvas, kuri kaltinama nenoru suaugti. Jis leidžia dienas su draugais, žaisdamas kompiuterinius žaidimus, ieškodamas išsigelbėjimo vakarėliuose ar tiesiog rūkydamas žolę. Lisabonos naktys įtraukia Čiko. Nuolatiniai susižavėjimai ir išsiskyrimai tampa hedonistinės rutinos dalimi, o deginantis sielvartas šokių aikštelėse virsta euforija.