Vienų kaltinamas tėvynės šmeižimu, kitų — konformizmu, o dar kitų — gerbiamas už beveik keturis dešimtmečius nuosekliai savo filmuose siūlomą kritišką Izraelio ir jo visuomenės pjūvį, Amos Gitai išlieka vienu svarbiausių balsų, nušviečiančių sudėtingą Izraelio realybę. Kitaip nei laikraščių antraštės ar televizijos reportažai, Gitai taikosi ne į skambias sensacijas, o į konflikto esmę. (A. Račaitytė)

Filme „Į Vakarus nuo Jordano upės“ kalbama apie Izraelio ir Palestinos gyventojų pastangas gyventi jaučiant užsitęsusios okupacijos pasekmes. Gitai savo filme vaizduoja trapius žmogaus teisių aktyvistų, žurnalistų, gedinčių motinų, karių ir Izraelio naujakurių kuriamus žmogiškus ryšius. Kai politika ir diplomatija nebegali išspręsti akligatvį priėjusio Palestinos ir Izraelio konflikto, filmo herojai, jausdami pilietinę atsakomybę, imasi veiksmo. Ši žmogiškoji energija suteikia vilties, kad ilgai atidėlioti pokyčiai vis dar įmanomi.