-
-
2019
-
FILMAI INTERNETE
-
2018
-
2017
- Filmai
-
Apdovanojimai
- Konkursinė programa „Nauja Europa – Nauji vardai” 2017
- Trumpas konkursas
- Konkursinė programa „Baltijos žvilgsnis" 2017
- Konkursinė programa „CICAE" 2017
- Studentų filmų konkursas
- Muzikinių klipų konkursas
- Žiūroviškiausio filmo rinkimai 2017
- GERIAUSIO METŲ LIETUVOS KINO AKTORIAUS IR AKTORĖS RINKIMAI 2017
-
2016
- Filmai
-
Apdovanojimai
- Konkursinė programa „Nauja Europa – Nauji vardai” 2016
- Konkursinė programa „Baltijos žvilgsnis" 2016
- Trumpas konkursas 2016
- Žiūroviškiausio filmo rinkimai 2016
- Sauliaus macaičio prizas 2016
- Studentų filmų konkursas 2016
- GERIAUSIO METŲ LIETUVOS KINO AKTORIAUS IR AKTORĖS RINKIMAI 2016
- Specialūs apdovanojimai 2016
-
2015
- Filmai
-
Apdovanojimai
-
2014
-
2013
-
2012
-
2011
-
2010
-
2009
-
2008
-
2007
-
2006
-
2005
-
2004
-
Kino Pavasario platinami filmai
-
Vėliava be valstybės
Flag without a Country
Įsitvirtindami vis naujose Sirijos ir Irako teritorijose ISIS ekstremistai kelia didelę grėsmę regiono gyventojams. Bahmanas Ghobadi savo kamerą nukreipia į tuos, kurie pažeidžiami lengviausiai ir greičiausiai. Filmuodamas kurdų pabėgėlių stovyklą Sirijos pasienyje režisierius atkreipia dėmesį į du pagrindinius filmo herojus: kurdų dainininkę Helly Luv ir pirmąjį kurdų pilotą Narimaną. Iš Suomijos į gimtąją žemę sugrįžusi Luv aktyviai rengia užsiėmimus karo sukrėstiems vaikams ir rašo dainas, žadinančias kurdų nepriklausomybės ir karo pabaigos siekį. Tačiau dėl to Luv nuolat patiria smurtą ir grasinimus. Sunkią kojos traumą patyręs ir dėl to skraidyti nebegalintis Narimanas įkuria mokyklą ateities pilotams, o kad ne itin populiari mokykla galėtų veikti, būsimų mokinių jis ieško pabėgėlių stovykloje. Filmas atskleidžia desperatišką abiejų herojų siekį įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, jis baigiamas lemtingu momentu, iškeliant retorinį klausimą apie regiono ateitį, laisvę, nepriklausomybę ir trapią taikos sampratą.
„Gvildendamas globalias problemas Ghobadi jau ne pirmą kartą pasitelkia ne apibendrintos, o individualios patirties prieigą. Dviejų asmenybių portretais režisierius atskleidžia vienos tautos likimą pasaulinės tautų, religijų ir ideologijų nesantarvės akivaizdoje.“ (A. Račaitytė)