Šeštasis XX a. dešimtmetis. Mažame Turkijos kaimelyje Tepecike gyvenantys Recepas ir Mehmetas yra išprotėję dėl kino ir trokšta kada nors sukurti savo filmą. Vienas jų dirba arbūzų pardavėjo padėjėju, kitas - kirpėjo. Vakarais jaunuoliai daug eksperimentuoja, kolekcionuoja vietiniam kino teatrui nebereikalingas juostas ir mėgina sukonstruoti pirmąją kino kamerą, kuri jiems padėtų tapti režisieriais, išgarsėti visame pasaulyje ir liautis gyventi skurde. Vieną dieną Recepas susipažįsta su našle, kuri ateina nusipirkti karvei šerti tinkamų arbūzų, ir susižavi jos dukterimi Nihal. Tačiau mergina nenori prasidėti su neturtingu kaimiečiu. Bet jos jaunesnioji sesuo Guler slapčia įsimyli svajotoją Recepą. Stambulo kino festivalyje geriausiu turkų filmu pripažintas ir San Sebastjano kino festivalyje specialiu prizu už geriausią debiutą apdovanotas kūrinys yra vadinamas pusiau autobiografiniu, nors pats režisierius neatskleidžia, kiek siužetas susijęs su jo tikru gyvenimu. Ahmetas Ulucay'us susižavėjo kinu, kai į jo gimtąjį Tepeciko kaimelį užsuko važinėjantis kino teatras. Kiek vėliau jis kartu su draugu pasidarė kamerą iš medinių detalių ir pradėjo eksperimentuoti, o 1994-aisiais įsigijo labai seną kamerą iš Vokietijoje gyvenančio tautiečio ir sukūrė pirmąjį trumpo metražo filmą.