Šioje programoje išvysite kruopščiai atrinktus trumpus filmus, kurie varžysis dėl geriausiojo titulo. Drama, komedija, dokumentika, animacija, eksperimentai ⎯ čia rasite žanrų ir temų įvairovę, režisierių drąsą ir talentą pasakoti trumpai, bet paveikiai. Tarp šių metų ryškiausiųjų – ir 6 naujausi lietuvių darbai.

Geriausias filmas

Specialus paminėjimas

ŽIURI NARIAI:

Nakano Tsukidate yra kino kritikė ir žurnalistė, gyvenanti Prancūzijoje ir dirbanti Japonijoje įsikūrusiame „Nobody Magazine“ kino žurnale. Taip pat ji yra viena iš Kanų kino festivalio „Tarptautinės kritikų savaitės“ trumpametražių filmų programos sudarytojų, konsultuoja Venecijos kino festivalio „Venecijos dienų“ programą. Ketverius metus dirbo Tarptautiniame Hirošimos animacinių filmų festivalyje, buvo atsakinga už europietiškus filmus. Suorganizavo kelias prancūziško kino retrospektyvas, tarp jų – režisieriaus Henri Langlois, kino gamybos kompanijos „Diagonale“ prodiusuotų filmų ir 1968 m. gegužės įvykių bei „Zanzibaro“ grupės retrospektyvos. Bendradarbiavo su „Naujųjų horizontų” festivaliu Lenkijoje, organizavo Filipo Garelio retrospektyvą.

Camille Degeye gimė 1990 m., yra įgijusi kinematografinės kūrybos magistro laipsnį. Nuo 2013 m. ji yra nepriklausomų kino kūrėjų kolektyvo ir laboratorijos „L‘Abominable“ narė, čia ji pati išmoko dirbti su analogine juostele. Jos pirmi trys filmai: „Dvidešimt metų su vieninteliu lagaminu“ (2015 m.), „Burûq“ (2016 m.) ir „Apleistas“ (2017 m.) buvo rodyti ir apdovanoti įvairiuose kino festivaliuose, tarp kurių: Busano tarptautinis trumpametražių filmų festivalis, Edinburgo tarptautinis kino festivalis, Kartaginos filmų dienos. Paskutinis jos režisuotas trumpametražis filmas „Kelionė po kūną“ buvo atrinktas į Kanų kino festivalio Kritikų savaitę ir laimėjo daugybę apdovanojimų, tarp kurių ir triumfas Trumpame konkurse „Kino pavasaryje“ pernai. Camille šiuo metu baigia kurti penktąjį savo trumpametražį filmą, „Beveik bučinys“. Ji taip pat vysto pirmąjį savo ilgametražį filmą „Sfinksas“.

Ignas Meilūnas, gimęs 1985-aisiais, 2009 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, inžinerinės informatikos specialybę. Po studijų baigimo dirbo su O. Koršunovo ir G. Varno teatrų trupėmis garso dizaineriu ir videoprojekcijų operatoriumi. Nuo 2011 m. pradėjo dirbti laisvai samdomu 3D ir sustabdyto kadro animatoriumi bei režisieriumi. Igno debiutinis animacinis-vaidybinis filmas „Miškas“ buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“ kaip geriausias 2015 m. lietuviškas animacinis filmas. Filmai „Pono Nakties laisvadienis” ir „ Matilda ir atsarginė galva” buvo rodyti prestižiniuose tarptautiniuose animacinių filmų festivaliuose, bei laimėjo ne vieną apdovanojimą.