Ketvirtus metus festivalyje rengiama programa „Baltijos žvilgsnis“ pristato Baltijos jūros regiono kino režisierių darbus ir hipotetiškai klausia ar egzistuoja unikali regiono kino tapatybė. Dešimt vaidybinių ir dokumentinių filmų vertino tarptautinė žiuri, kurią sudarė: festivalių programų sudarytojas, kuratorius, kino kūrėjas Andrei Tănăsescu (Kanada, Rumunija), prodiuserė Atsuko Ohno (Japonija, Prancūzija) ir kino kritikas, rašytojas, žurnalistas Giona A. Nazzaro (Italija).

Geriausiu programos „Baltijos žvilgsnis“ filmu tapo režisieriaus Audriaus Stonio dokumentika „Moteris ir ledynas“.

Geriausio programos režisieriaus apdovanojimą atsiėmė Sergei Loznitsa už dokumentiką „Austerlicas“, kurioje stebimi buvusių koncentracijos stovyklų teritorijose atidarytų muziejų lankytojai. „Džiaugiuosi gaudamas apdovanojimą savo antrame mylimiausiame mieste po Kijevo. Čia praleidžiu tris keturis mėnesius per metus. Šio ir mano naujo vaidybinio filmo garso ir montažo režisieriai yra lietuviai“, – sakė S. Loznitsa. 

Geriausiu aktoriumi išrinktas Petr Skvortsov įkūnijęs religinio ekstremizmo link pasukusį paauglį filme „Mokinys“ (rež.Kirill Serebrennikov). Geriausia aktore tapo Lene Cecilia Sparrok už paauglės, trokštančios ištrūkti savo tradicinės samių šeimos ir įsilieti į švedų visuomenę, filme „Samių kraujas“ (rež. Amanda Kernell).

ŽIURI NARIAI

Bukarešte ir Toronte dirbantis Tănăsescu kuria filmus, sudarinėja bei kuruoja festivalių programas. Po kino studijų Toronto universitete šiame mieste įkūrė Rumunų kino festivalį. St. Andrews universitete Škotijoje įgijo literatūros magistro laipsnį, baigiamąjį darbą rašė filosofo Gilles Deleuze ir rumunų kino tema. Nuo 2010 dirba vienu iš Toronto kino festivalio programos sudarytojų, bendradarbiauja su Berlyno kino festivaliu ir Bukarešto eksperimentinio kino festivaliu BIEFF. Jo aistra muzikai ir kinui įkvėpė projektus, nagrinėjančius kiekvienos meno formos specifiką.

Gimė Jokohamoje, Japonijoje ir studijavo Tokijo „Eiga Bigakko“ kino mokykloje, o šiuo metu dirba ir gyvena Paryžiuje. Pradėjo karjerą 2001 m. režisieriaus Olivier Assayaso mistinio trilerio „Demonas meilužis“ gamybos vadybininkų komandoje. Vėliau ji sėkmingai prodiusavo japonų kino veterano Mamoru Watanabe paskutinį filmą „Tokijo aistra“, Europoje pripažintų japonų režisierių Shinji Aoyama („AA“, 2005), Masanori Tominaga („Pandoros dėžė“, 2009) filmus, o taip pat prancūzo Leos Caraxo trumpametražį trilerį „Šūdas“ (2008). 2012 m. įkūrė savo prodiuserinę kompaniją „Flying Pillow Films“. Ji yra „Kino pavasario“ programai „Festivalių favoritai“ atrinkto filmo „Bankoko naktys“ (2016) prodiuserė.

Ilgametis kino festivalių programų sudarytojas, dirbęs Lokarno, Romos, Torino, Florencijos ir Niono kino festivaliuose. Nazzaro parašė knygas apie Honkongo kiną, postmodernius veiksmo filmus ir monografijas apie Abelį Ferrarą, Spike‘ą Lee bei Gusą Van Santą. 2016 m. jis tapo Venecijos kino festivalio paralelinės programos „Kino kritikų savaitė“ meno vadovu. G. A. Nazzaro taip pat yra Italijos kino kritikų sąjungos SNCCI ir „Filmcritica“žurnalo redakcijos narys, pagrindinis muzikos žurnalo „Rumore“kritikas. Šiuo metu rašo italų savaitraščiui „Film TV“.