Kino verslo veteranas: „Netflix“ kino teatrų nesunaikins“

Niujorkietis Mitchas Mallonas 30 metų sukasi kino ir muzikos versle ir geba numatyti jo ateitį. Filmų platinimo kompanijos „Stadium Media“ įkūrėjas pradėjo dirbti su skaitmeniniais filmais, kai kolegos dar pardavinėjo VHS kasetes. Kino industrijos konferencijoje „Meeting Point – Vilnius“ jis dalinsis idėjomis, kaip Baltijos kino rinkai atsiverti pasauliui.

Mallonas taip yra įkūręs verslo organizaciją „Digital EMA“, jungiančią kino, o taip pat – kompiuterinių žaidimų kūrėjus ir jų kūrinių platintojus, taip siekiant didžiausios naudos visoms pusėms. 

Susitikome su Mallonu prieš jo pranešimą „Meeting Point – Vilnius“ konferencijoje pasikalbėti apie skaitmeninio kino verslo ateitį. 

Šiuo metu Lietuvoje daug kino produkcijos negali pamatyti dėl geografinių apribojimų. Nors Baltijos šalyse jau veikia „Netflix“, čia matome kitokius filmus ir serialus nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Ar apribojimai dings ateityje ir viskas visiems žiūrovams Europoje bus prieinama, nepaisant, kurioje šalyje esi? 

Kad tai įvyktų, turi atsirasti filmų ir serialų licencijų sistema, kurios sukuriama vertė būtų didesnė, negu gaunama dabar, esant apribojimams. Viskas atsiremia į pinigus. Susiduria dvi skirtingos filosofijos: interneto, kaip valstybių apribojimų tarsi neturinčios turėti erdvės, ir platintojų teisių, kurioms apribojimai padeda uždirbti. Ir tai nėra tik Europos klausimas – Azijos šalyse, pavyzdžiui, yra ta pati situacija, daug ko negali legaliai pamatyti. 

Ir dėl to dalis žmonių siunčiasi filmus nelegaliai, taip nieko neužmokėdami jų kūrėjams. Ar piratavimas kada nors išnyks? 

Piratavimas visada liks. Bet, aš tikiu, jis gerokai sumažės, nes daugės būdų, kaip legaliai pažiūrėti kino produkciją. Šiuo metu piratavimas egzistuoja, nes žmonės nori surasti norimą filmą ar serialą, bet ne visada gali. Piratavimas yra apribojimų simptomas. Jeigu jie galėtų gauti turinį legaliai, dauguma taip ir padarytų, ir už jį susimokėtų. Tai jau vyksta. „Netflix“ ką tik pranešė, kad turi 48 milijonus prenumeratorių Amerikoje. „Amazon Prime“ turi 73 milijonus prenumeratorių, dešimtys iš šių milijonų naudoja platformą video produkcijos žiūrėjimui. Kiekvienas šių vartotojų suteikia galimybę kino kūrėjams užsidirbti. 

„Netflix“ ir „Amazon“ vyrauja amerikietiška ir britiška produkcija. Europietiškus, Baltijos šalių filmus pamatyti internete, net ir nelegaliai, dažnai neįmanoma. Ar Europai reikėtų sukurti savąjį „Netflix“, kur šie filmai būtų legaliai prieinami internete? 

Labai įdomu, kaip klostysis reikalai Europoje. Čia sukuriama daugybė puikių filmų, kurių, pavyzdžiui, niekaip nepamatysi ir Amerikoje. „Netflix“ atėjimas į Europą nėra negatyvus dalykas – reikėtų į jį žiūrėti kaip į rinkos testą. Patikrinimą, ar žmonės apskritai nori žiūrėti filmus skaitmeniniu būdu, ar nori už juos mokėti. Ir jeigu taip, reikėtų bandyti sukurti analogišką platformą europietiškam kinui. „Netflix“ yra puikus, bet tikrai yra erdvės ir kitiems panašiems tinklalapiams. Niekada vienas tinklalapis nedominuos, nes žmonės yra skirtingi. Tiesiog taip atsitiko, kad amerikietiška platforma atėjo į Europą pirma. 

„Netflix“ dabar kainuoja 10 eurų Lietuvoje. Jeigu nori klausytis muzikos, moki „Spotify“ 8 eurus. Kai kurių filmų ar serialų „Netflix“ nėra – reikėtų eiti į „Amazon Prime“, kai jis tik ateis į Lietuvą. Viską sudėjus į vieną sąskaita, gaunasi gan brangu. Šių platformų kainos Baltijos šalyse yra vienodos kaip ir Vakarų Europoje – nors atlyginimai čia daug mažesni. Ar tai gali būti problema plėtrai?

Viskas priklauso nuo rinkos. Jeigu prašai vienos sumos ir nepavyksta, žmonės nesinaudoja, nes per brangu – tada turi prisitaikyti. Dabar esame tik pirmoje, bandymo stadijoje. Auditorija yra tikrinama. Pavyzdžiui, Brazilijoje „Netflix“ kainuoja 5 dolerius. Viskas priklauso nuo vietinės ekonomikos. Jeigu Lietuvoje šis verslas neaugs, tuomet reikės imtis veiksmų. Galbūt siūlyti kitokį turinį, galbūt mažinti kainą. Bet kol kas turime palaukti. Faktas, kad vartotojui turinį reikia pristatyti kuo greičiau ir kuo pigiau, toks yra tikslas. 

Tačiau negalime užmiršti ir kūrėjo. Skaitmeninio turinio platintojai turi leisti kūrėjui užsidirbti, kad jis galėtų kurti naujus filmus ir taip ši ekosistema judėtų į priekį. 

Pramogų versle dirbate beveik 30 metų. Dalis kino veteranų mano, kad seniau filmai buvo geresni, nes į juos buvau daugiau investuojama. Skaitmeninė rinka kiną nuskurdino. Ką į tai atsakytumėte? 

Jeigu persikeltum laiku į vaizdo kasečių nuomos parduotuvę, pamatytum, kad ten dominuoja „B“ kategorijos filmai – jie tikrai neturėjo nieko bendra su geru kinu. Visada buvo gerų filmų ir visada buvo blogų filmų. Bet kalbant apie skaitmeninį pasaulį reikia suprasti, kad šioje „nuomos parduotuvėje“ nėra ribų. Gali į jos lentynas statyti tiek filmų, kiek nori. Tai nebūtinai yra geras dalykas. Beribiškumas reiškia, kad galbūt niekas niekada tavo filmo šioje lentynoje nesuras. Nors kiekvienas ir turi galimybę surasti. 

Tačiau, mano manymu, skaitmeniniai kanalai yra tai, ko kino industrija siekė amžinai. Dabar visas turinys yra pasiekiamas, laukia vartotojo, kol šis jį pasiims. Niekas tau nepasakys, kad „šito DVD šiuo metu neturime, visi išnuomoti.“ Ne, jeigu jis yra internete, vartotojas gali jį surasti. Tai yra svajonės išsipildymas. Juk turinys yra kuriamas tam, kad būtų matomas. Reikia tik tikėtis, kad iš to žiūrėjimo kino kūrėjai galės uždirbti pinigų – kad galėtų kurti toliau. 

O ar išliks kino teatrai? 

Ėjimas į kino teatrą yra nuotykis. Tu moki ne tik už filmą, bet ir už patirtį. Namuose niekada neturėsi tokio ekrano ir tokios garso sistemos, kokią rasi kino teatre. Galų gale, namuose nesurinksi grupės nepažįstamų žmonių, kad jie žiūrėtų filmą su tavimi. Net jeigu žmonės įsigis vis geresnius televizorius ar dažniau žiūrės filmus per savo kompiuterį, kino teatrai išliks, nes jie atlieka būtiną funkciją kino pasaulyje. „Netflix“ jų nesunaikins. Bet namų kino teatrų daugės. 

Ar pats išeinate iš skaitmeninio pasaulio ir nueinate į kino teatrą? 

Jeigu tik randu laiko. Laikas – didžiausia problema. Filmo žiūrėjimas kino teatre labai atpalaiduoja. Man tiesiog patinka pramogos, nesvarbu kokia forma. Vis dar perku blu-ray diskus, kartais nusiperku ir CD. Tik vinilo kolekcijos nebeturiu. Bet vis dar turiu du vinilų grotuvus. 

**

Balandžio 4-6 dienomis vykstanti kino industrijos konferencija „Meeting Point – Vilnius“ šiemet vyksta 8-ąjį kartą. Konferencija yra festivalio „Kino pavasaris“ dalis, į ją susirenka beveik 300 kino