Santos filmų rekomendacijos

Trešnių skonis / Taste of Cherry

RETROSPEKTYVA: ABBASAS KIAROSTAMI 

Prisipažinsiu, seniai svajojau apie Abbaso Kiarostami retrospektyvą. Deja, ją pavyko sudaryti tik mirus režisieriui. Šį filmą pirmąkart pamačiau dar būdama studentė ir po jo kasmet dvi savaites pavasarį leisdavau ne paskaitose, o „Kino pavasaryje“, vykusiame dar „Lietuvos“ kino teatre. Visuose Kiarostami filmuose labai svarbus kelionės motyvas. Pagal gilias persų kultūros tradicijas, svarbu ne tikslas, o mums duotas gyvenimo kelias.

Mimozos / Mimosas

KRITIKŲ PASIRINKIMAS 

Vienas labiausiai įsiminusių filmų pernai. Dar viena egzistencinė kelionė į savęs pažinimą. Bet žmogus yra žmogus: jis bijo, abejoja, gali išduoti. Visą šį mūsų sudėtingumą perteikia filmo paraleliniai pasauliai. Režisierius taip profesionaliai jais manipuliuoja, kad teks pamiršti, kas yra logiška ir realu.

Vertikali būsena / Staying Vertical

KRITIKŲ PASIRINKIMAS 

Mėgstantiems juodojo humoro, absurdo komedijas. Režisierius trina ribas tarp fantazijos ir realybės. Filme labai svarbu seksas, nes, anot režisieriaus, jis yra ne tik malonumas – juo prasideda pasaulis, juo gali ir baigtis. Tiesiog nueikite ir pasiduokite režisieriaus žaidimo taisyklėms.

Mokinys / The Student

BALTIJOS ŽVILGSNIS 

Jei matėte O. Koršunovo „Kankinį“, rekomenduoju pasižiūrėti ir šį filmą, sukurtą pagal tą pačią pjesę. Teatro ir kino režisierius apmąsto religinio fanatizmo vaidmenį visuomenėje. Ar iš tikrųjų Šventajame Rašte kalbama tik apie meilę ir pagarbą kitam? Kartu K. Serebrenikovas kuria ir dabartinės Rusijos satyrą, juk V. Putino vadovavimo metais labai sustiprėjo ortodoksų bažnyčios įtaka visuomenei.

Manifestas / Manifesto

UŽDARYMO FILMAS 

Videoinstaliacija „Manifestas“ buvo eksponuota garsiausiose pasaulio galerijose. Cate Blanchett skaito garsiausius ir provokatyviausius XX a. menininkų, architektų, režisierių manifestus. Žiūrint filmą teks susikoncentruoti ir įsijausti, kad galėtumėte suvokti, kokią svarbą ir svorį šie istoriniai tekstai turi šiandienio pasaulio kontekste.

Vilkas iš Karališkojo vynuogyno gatvės / The Wolf from Royal Vineyard Street

AŠ ESU HIBRIDAS 

Filmas tikriems sinefilams. Jame bus nemažai komiškų situacijų. Viena jų – Němeco ir Milošo Formano filmai turėjo dalyvauti 1968 m. Kanų pagrindinėje konkursinėje programoje, bet Jeano Luco Godard’o ir Claude’o Lelouche’o iniciatyva festivalis buvo nutrauktas dėl tuo metu vykusių demonstracijų. Filme Němeco alter ego prisimena, kad taip supyko, jog norėjo nušauti Godard’ą, nes tikėjo, kad tais metais tikrai gaus „Auksinę palmės šakelę“.

Amerikos anarchistas / American Anarchist

DOKUMENTIKA 

Williamas Powellas 1971 m. parašė knygą „Anarchisto receptų knyga“, kurioje išsamiai aprašė, kaip pasigaminti ginklus ar bombas. Tada jis dalyvavo demonstracijose prieš Vietnamo karą ir siūlė kovoti su valdžia tokiais pat metodais. Iki šiandien parduota per 2 milijonai knygos egzempliorių. Ji siejama ne su vienomis žudynėmis ar teroristiniais išpuoliais JAV. Bet ar galima visiškai teisti autorių ir viską supaprastinti iki knygos?

Aš nesu ponia Bovari / I Am Not Madame Bovary

MEISTRAI 

Tai satyriškai papasakota vienos moters istorija, kuri sudrebino visą Kinijos teisinės sistemos pamatą. Kartu režisierius pašiepia vyrus, kurie užsispyrimu ir principingumu neprilygsta herojei. Perfrazuojant JAV dokumentalistą Michaelą Moore’ą, jei vadovautų tik moterys, visų pirma 2008 m. per pasaulį nebūtų nusiritusi ekonominė krizė, nes bankas, su kuriuo ji siejama, būtų priklausęs seserims Lehman; Islandijoje tada nebankrutavo nė vienas bankas – jis priklausė moterims, o šios tiesiog nepirko to, apie ką nieko nesuprato.

Girių karalaitis / The Erlprince

NAUJA EUROPA – NAUJI VARDAI 

Nors filmas apie brandą, rekomenduoju jį ir suaugusiesiems, mėgstantiems magiškąjį realizmą, turintiems lakią vaizduotę, o už matomų formų įžvelgiantiems daugiau, ir paaugliams, kuriems jau svarbūs egzistenciniai ir filosofiniai gyvenimo klausimai. Prieš eidami į filmą paskaitykite Goethe’s eilėraštį „Girių karalius“ – jis tapo filmo atspirties tašku.

Paskutinė šeima / The Last Family

NAUJA EUROPA – NAUJI VARDAI 

Mano praėjusių metų lenkų filmų favoritas. Gdynės kino festivalyje jis taip pat tapo visų numylėtiniu: žiuri apdovanojo jį kaip geriausią filmą, tokiu pripažino ir žiūrovai. Rekomenduoju absoliučiai visiems, nes, kaip sakė režisierius, jam svarbu kurti filmus, kurie patiktų žiūrovui. Tai filmas, po kurio ne iškart norėsis kalbėti, galbūt bus sunku formuluoti mintis. Tam prireiks laiko.