Aistės filmų rekomendacijos

Ana, meile mano / Ana, mon Amour

FESTIVALIŲ FAVORITAI 

Užtektų pasakyti, kad tai tobulas rumunų kinas, ir žiūrovai jau turėtų būti įtikinti šio filmo svarba repertuare. Kadangi gerų rumuniškų filmų tiek daug, pridursiu, kad šis – nepaprastai gyvenimiškas. Kartais neregimi žmonių santykių momentai analizuojami itin atidžiai; filmas pasiekia po daugelio metų, psichoterapijos kabinete atkapstomos psichologinių instinktų gelmės.

Mimozos / Mimosas 

KRITIKŲ PASIRINKIMAS

Dangus dreba, Žemė bijo, o dvi akys – ne seserys / The Sky Trembles and the Earth Is Afraid and the Two Eyes Are Not Brothers

AŠ ESU HIBRIDAS 

Pamenu, Riverso filmą žiūrėjau beveik prieš dvejus metus. Jo intertekstualumas buvo ne iki galo suprantamas, bet hipnotišku ritmu ir egzistencialistiškais svarstymais tiesiog įsiurbė į save. Paskiri vaizdai, ritualinių šokių garsai ilgam įstrigo atmintyje. Pernai apgailestavau, kad nepavyko jo parodyti Lietuvoje iš karto, nes tik kur kas vėliau, pamačius Laxe’o filmą, kurio filmavimo procesas dominuoja Riverso filmo scenarijuje, supratau, kad jie turi gyventi kartu.

Visos nemiegotos naktys / All these sleepless nights

AŠ ESU HIBRIDAS 

Kaip ir Andreos Arnold filmo „Amerikos mylimoji“, Marczako filmo peržiūra kartu buvo ir gaivališka asmeninė patirtis, ir didžiulis profesinis pasitenkinimas. Nesvarbu – Amerikos provincijose ar kultūriškai klestinčiuose Europos miestuose, jaunystė turi savo ritmą, garsą, veržlumą, mintis, kuriuos režisieriai sugebėjo tobulai užfiksuoti šiuose „išnešančiuose“ filmuose. Rekomenduoju savo draugams. 

Bankoko naktys / Bangkok nites

FESTIVALIŲ FAVORITAI 

Ritmas kine kuria žiūrėjimo patirtį, kuri kartais ryškiau nei pats filmas išlieka atmintyje. Lokarne, kur kasmet atsiranda drąsių ir originalių formos filmų iš Azijos ir Pietų Amerikos, praėjusį festivalį ieškojau naujo „Kaili bliuzo“. Radau dar turtingesnį filmą, kuris priminė ir Apichatpongo Weerasethakulo vietos pajautą, ir taiklų Michaelio Glawoggerio realybės portretą filme „Kekšės šlovė“. 

Kiaurai sienos / La’avor et hakir 

FESTIVALIŲ FAVORITAI 

Patiks tiems, kuriuos kine žavi subtiliai trinamos realybės ribos, ir tiems, kuriems įdomūs svajonių, idealizmo, tikėjimo klausimai. Iki šiol manau, kad Michalė yra viena įdomiausių mano kine kada nors matytų personažių. Pamenu, žiūrėdama filmą vis galvojau, kokia geniali režisierė – kaip paprastai, bet įtaigiai kuria pasaulį, matomą iš pagrindinės herojės perspektyvos. 

Felisitė / Félicité

FESTIVALIŲ FAVORITAI 

Filmas, nustebinęs struktūra, – iš pradžių žada neorealistišką scenarijų, vėliau pasuka abstraktybės keliu ir tampa paveikia emocine stiprios moters gyvenimo būsenų studija. Gomisas kuria vaizdų ir garsų harmoniją ir išlaiko puikią pusiausvyrą tarp Kongo kasdienybės poezijos ir socialinės kritikos. 

Vandenis / Aquarius

KRITIKŲ PASIRINKIMAS 

Tai vienas tų filmų, kurie iš tavęs nemažai reikalauja, bet atiduoda su kaupu. Jo centre – nepaprastai žavinga, intelektuali brandaus amžiaus moteris, iš kurios pasaulėžiūros ir pozicijos yra ko pasimokyti. Tačiau tai ne tik įkvepiančios personažės studija, bet ir labai bendražmogiškas filmas, apmąstantis žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir artimaisiais bei sunkiai pakeliamus jausmus visam tam nykstant.

Bet kokia kaina / Hell or high water

KRITIKŲ PASIRINKIMAS 

Žiūrėjau ne kartą. Tai be galo stilingas kinas. Filme dera kairuoliškos idėjos su niekada nepavedančiais žanrinio kino tropais. Nicko Cave’o kurtas garso takelis idealiai „susigroja“ su vaizdinga Mackenzie režisūra ir, nepaisant ilogiškumo, kuria labai įtaigų filmo pasaulį, į kurį be galo gera pasinerti. 

Be pavadinimo / Untitled

MEISTRAI 

Vaizdingų pasaulio atvirukų koliažai kine jau seniai nėra naujiena, visi jie bando perteikti ne tik jo grožį, bet ir aprėpiamumą, jie sudėlioja tolimiausius ir skirtingiausius kraštus į vieną bendrą paveikslą. Šis filmas būtų toks pat, jei ne banalybės antipodas Glawoggeris, kurio nedomino pasaulio supaprastinimas ar apibendrinimas. Kartu su Glawoggerio mirtimi pasaulis prarado žvitrią akį. Siūlau pažvelgti į paskutinius jos užfiksuotus pasaulio vaizdus.

Žmonės, kurie ne aš / Anashim she lo ani

METŲ ATRADIMAI 

Šis filmas galėtų būti tobulas naujo, jauno kino prototipas. Filmas, pasakojantis apie kasdienes „Y“ kartos audras ir dilemas, yra itin paprastas, bet kartu ir stilingas, ryškus, stebinamai atviras ir drąsus. Retas filmas šiandien nustebina taip, kaip šis saviironiškas debiutas.