Mūsų viešas gyvenimas

We Live In Public

Filmas pasakoja apie interneto pionierių – Joshą Harrisą. Apie šį ekscentrišką vyruką mažai kas žino, nes Joshas slapstosi nuo visuomenės, nebendrauja su šeima ir gyvena Etiopijoje. Tačiau prieš 20 metų būtent jis numatė, kaip stipriai mūsų kasdienį gyvenimą paveiks internetas.

J. Harrisas uždirbo net 80 mln. JAV dolerių iš pirmosios interneto televizijos „pseudo.com“ ir investavo pinigus į interneto realybės šou. Viename Niujorko rūsių jis įrengė patalpą ir pakvietė 100 asmenų, kurie apsisprendė paaukoti savo privatų gyvenimą. Kiekvieną žmonių judesį ar žodį fiksavo kameros, o skandalingi vaizdai buvo tiesiogiai transliuojami internetu visą parą.

Uždraudus šį projektą, Joshas sumontavo 32 kameras savo bute, tad visi vėl galėjo stebėti – šį kartą tai buvo jo gyvenimas kartu su mylima mergina.

Joshas laikomas asmeniu, kuris pasiūlė verslininkams idėjas, kurios šiandien visiems žinomos „Big Brother“, „Facebook“, „YouTube“, „My Space“, „Twitter“ ar „Flickr“ vardais.

Tačiau 2001 m. pažemintas, įskaudintas ir išduotas J. Harrisas išjungė kameras, dingo iš eterio ir pasislėpė niekam nežinomoje vietoje. Filmo režisierė O. Timoner nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo J. Harriso organizuotuose socialiniuose eksperimentuose ir gyveno garsiajame Niujorko „bunkeryje“, kuriame gimė pirmasis pasaulyje realybės šou.

Per 10 metų ji sukaupė daug unikalios vaizdinės medžiagos, bendravo su žmonėmis iš Josho aplinkos ir sukūrė visiems jauniems žmonėms aktualų filmą. Jame atskleidžiama tiesa baugina, kai suvokiame, kaip internetas skverbiasi į mūsų gyvenimus ir juos įtakoja.

Mes nepastebėjome, kaip tapome priklausomi nuo interneto. Mes dažnai nesusimąstome, kur nueina asmeninio pobūdžio informacija patalpinta socialiniuose tinkluose. Mes gyvename viešumoje ir esame tuo patenkinti. Bet atėjo laikas rimtai pasvarstyti, kiek asmeninio privatumo esame pasiryžę paaukoti, kad pasiektume savo tikslus ir taptume žinomais?

Apie režisierę
Ondi Timoner - kol kas vienintelė režisierė, kuri buvo apdovanota Sandanso kino festivalio Didžiuoju žiuri prizu už geriausią dokumentinį filmą du kartus. Pirmąjį apdovanojimą pelnė 2004 m. už filmą „DIG!“, kuris pasakojo apie dvi savo kūrybinio potencialo neišnaudojusias roko grupes „The Brian Jonestown Massacre“ ir „The Dandy Warhols“. 2009 m. filmas „Mūsų viešas gyvenimas“ buvo parodytas visuose garsiausiuose pasaulio festivaliuose. 2010 m. režisierė vadovavo žiuri komisijai Sandanse.